Oratoriaus asmenybė skaidrės


Lietuvių skaidrės. Oratoriaus asmenybė. Tikslas. Oratorius – kalbėtojas, adresantas, informacijos siuntėjas, retorinis subjektas, viešosios kalbos autorius. Individualiosios oratoriaus ypatybės. Apibrėžimas senovėje. Meistriškumo samprata. Garsiausi oratoriai. Kalbėtojų tipai. Protavimo tipai. Išvados. Literatūra.


Oratoriaus asmenybė. Apibrėžimas senovėje, meistriškumo samprata. Kalbėtojų tipai ir protavimo tipai.

Informuoti apie oratoriaus asmenybę, apibrėžimą senovėje, meistriškumo sampratą, kalbėtojų ir protavimo tipus.

„Oratorius yra geras vyras, turintis iškalbos patirtį.“(Katonas vyresnysis, „Pamokymai sūnui“).

Geras oratorius yra: Mokantis kūrybiškai dirbti, originaliai mąstyti. Darbštus. Turintis įgimto įtaigumo, pastabus. Susitvardantis. Turintis humoro jausmą.

Paprastai kalbėtojai yra skirstomi į dvi dideles grupes: emocionaliai ekspresyvius ir racionaliai ramius.

Bendro protavimo kalbėtojas - jis kartu su auditorija samprotauja, siūlo jai ir aptaria įvairius variantus, visus „už“ ir „prieš“ argumentus.

Diskursyvus – nuoseklus, lyg prabėgąs visas minties pakopas, be šuolių ir praleidimų, pagrįstas samprotavimu, sudarytu iš nuoseklios eilės loginių grandžių, kurių kiekviena priklauso nuo pirmesnės ir lemia tolimesnę.

Intuityvus – sumanus, greitos nuovokos protavimo tipas, kuris daro sprendimus, remdamasis logiškai nesusijusiais orientyrais.

Asociacinis – gan dažnas ir liūdnas reiškinys. Asociacinio tipo kalbėtojai protauja beveik išvien pagal mechaniškas minties asociacijas.

Oratoriaus asmenybė skaidrės. (2014 m. Kovo 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/oratoriaus-asmenybe-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:08