Organinės rišamosios medžiagos


Gamtiniai polimerai. Bitumo sudetis. Risamuju medziagu klasifikacija. Chemines risamosios medziagos. Risamoji medziaga. Neorganines risamosios medziagos. Organines kilmes medziagos. Bitumo polimero hermetikas mgpm. Organine risamoji medžiaga derva. Statybiniu risamuju medziagu apibudinimas ir klasifikacija.

Chemijos konspektas. Organinės rišamosios medžiagos. Organinių rišamųjų medžiagų klasifikacija. Bitumai ir degutai. Pagrindiniai bitumo techniniai parametrai. Bitumo kokybės rodikliai. Bitumo sudėtis. Bitumo gavyba. Bitumo panaudojimas. Bitumo gaminiai. Bituminis gruntas MGPM. Bituminis polimerinis hermetikas MGPM. Degutų gamyba. Degutų savybės. Degutų panaudojimas. Polimerai. Bendrieji duomenys. Polimerų klasifikacija. Pagal struktūrą polimerai skirstomi. Pagal tai, kaip reaguoja į šilumą. Polimerų gavyba.Gamtiniai polimerai. Sintetiniai polimerai. Polimerizaciniai polimerai. Polikondensaciniai polimerai. Aliejai. Aliejų savybės. Pokostai. Natūralieji pokostai. Sintetiniai pokostai. Išvados.


Tai organinės kilmės medžiagos, kurios dėl jose vykstančių fizikinių arba cheminių procesų sukietėja arba pasidaro mažiau plastiškos. Jos vartojamos betonų, skiedinių, dažų, klijų ir įvairių dirbinių gamybai, taip pat kaip konstr. Organinės rišamosios medžiagos pagal kietėjimo pobūdį skirstomos į dvi grupes: a – nereaktyviąsias ir b – reaktyviąsias.

Nereaktyviosios rišamosios medžiagos kietėja dėl fizikinių procesų: joms atvėsus ar išgaravus jas suskystinusiam tirpikliui, labai padidėja ne tik rišamosios medžiagos (bitumo, deguto, kai kurių polimerų) klampumas, bet ir visos kompozicijos stiprumas.

Reaktyviosios rišamosios medžiagos kietėja dėl cheminių procesų (vulkanizacijos, polikondensacijos), kurių metu tarp molekulių susidaro nauji kovalentiniai ryšiai. Prie jų priskiriamos tokios medžiagos, kurių molekulėse yra dvigubų ar trigubų jungčių bei kitų aktyvių funkcinių grupių ( kaučiukai, augaliniai aliejai, senolio formaldehidinės bei epoksidinės dervos irGamtinės medžiagos savo ruožtu skirstomos į: a) natūraliąsias – natūralius gamtinius produktus (gamtinis kaučiukas, gamtinės dervos ir pan. ) ir b) dirbtines, gautas chemiškai perdirbant gamtinius produktus arba fiziškai atskiriant iš jų nereikalingas priemaišas ( naftos bitumai, celiuliozės eteriai ir esteriai, pokostas ir kt. ).

Sintetinės medžiagos yra cheminės sintezės produktai. Jos gaunamos smulkiamolekulius junginius paverčiant stambiamolekuliais, Polimerais (viena seniausiai vartojamų vandeniui atsparių rišamųjų me­džiagų yra gamtinis bitumas. Jis buvo pradėtas vartoti keli tūks­tančiai metų prieš mūsų erą. Mesopotamijoje, egipte. Be bitumų ir degutu bitumas buvo pirmasis produktas iš naftos, kurį žmogus naudojo jau 3800 metų prieš mūsų erą – kaip statybinę medžiagą. Šiuo metu AB mažeikių nafta bitumas gaminamas oksidinimo būdu: kolonose oksidinant oru gudroną, patenkantį iš mazuto giluminio perdirbimo komplekso. Procesas vyksta bitumo gamybos įrenginyje. Keičiant oksidinimo režimus, gaunamos kelių, stoginių ir statybinių bitumų rūšys, kurios naudbitumo kokybę nusako didelis rodiklių skaičius. Pagrindiniai iš jų: penetracija, tąsumas, minkštėjimo temperatūra. Geriausiais laikomi bitumai, kurie, esant tam tikrai penetracijai, turi maksimaliai įmanomą tąsumą ir aukštą minkštėjimo temperatūrą, o taip pat geras adhezines savybes. Kiti bitumų kokybės rodikliai: pliūpsnio temperatūra, klampa, trapumo temperatūra, tankis, kohezinės ir adhezinės savybės.

Penetracija.

  • Chemija Konspektai
  • 2010 m.
  • 26 puslapiai (7384 žodžiai)
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 54 KB
  • Organinės rišamosios medžiagos
    10 - 1 balsai (-ų)
Organinės rišamosios medžiagos. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/organines-risamosios-medziagos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 12:00