Organizacijos valdymo struktūros


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Organizacijos valdymo struktūros. Savokų išsiaiškinimas. Organizcijos samprata. Organizacijos valdymo stuktūrų formalizavimas. Organizacijos valdymo strukūrų tipai. Valdymo struktūrų įvairovė. Linijinė valdymo struktūra. Patriarchalinė valdymo struktūra. Funkcinė valdymo struktūra. Linijinė – funkcinė valdymo struktūra. Štabinė valdymo struktūra. Matricinė valdymo struktūra. Išvados. Informacijos šaltiniai.


Pasaulinėje praktikoje ir Lietuvoje plačiai naudojamos specialiosios valdymo struktūros.

Organizacija – tai atvira ir vieninga sistema, susidedanti iš daugelio tarpusavyje susijusių dalykų ir aktyviai saveikaujanti su aplinka. Organizacija iš išorės aplinkos gauna informaciją, kapitalą, žmogiškuosius išteklius, medžiagas. (Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegija 2006, 9 psl.)

Organizacijos valdymas - tai žmonių, dirbančių vadybinį darbą, informacinė veikla, reguliuojant kitų žmonių, tiesiogiai dalyvaujančių visuose minėtuose procesuose, veiklą. (V.Kučinskas, R. Kučinskienė 2002, 24 psl)

Struktūra – skirtingų valdymo lygių ir funkcinių sričių tarpusavio santykių logiškumas. ( Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegija 2006, 11 psl.)

Gamybos įmonės vldymo organizacinę stuktūrą lemia įvairūs veiksniai – darbo vietos, kuriuose dirba darbininkai, skirtingos įmonės gaminių pardavimo rinkos, gaminių rūšių keitimo dažnumas ir kiti veiksniai.(J.Žvinklys, E.Vabalas 2006, 137psl.)

Organizacijos valdymo struktūros (OVS) formalizavimas - tai OVS dydis, apimantis taisykles, nurodančias organizacijos narių bendravimo formas ir priemones.

Organizacijos struktūros formalizavimas gali būti apibrėžtas kaip naudojamų priemonių ir veiklos rezultatų konkretaus aprašymo lygis. Jei darbas yra labai formalizuotas, tai jį atliekantis asmuo turi nedaug laisvės spręsti, kas, kada ir kaip turi būti padaryta. Formalizavimas remiasi taisyklėmis, procedūromis, rašytine dokumentacija (pavyzdžiui, darbų apibūdinimu ir pan.), kuri aprašo darbuotojų pareigas ir teises.

Didesnės organizacijos dažnai yra labiau formalizuotos nei mažos, nes didelės organizacijos vadovaujasi taisyklėmis, procedūromis ir dideliu dokumentų kiekiu, siekiant standartizuoti ir vadovauti daugeliui darbuotojų ir padalinių. Mažų organizacijų vadovas pats gali stebėti savo darbuotojus ir jų veiklą bei juos kontroliuoti.(R. Ginevičius, V.Sūdžius 2005, 188 psl)

Kiekvienos organizacijos vadovų atliekamas vadybos darbas skiriasi. Jie dirba skirtingose veiklos srityse. Vieni daugiau dėmesio skiria kitų vadovų darbo koordinavimui, tuo tarpu pastarieji koordinuoja žemesniųjų rangų vadybininkų darbą ir t.t. iki tokio lygio vadovų, kurie koordinuoja darbą žmonių, fiziškai gaminančių tam tikrą produkciją ar teikiančių paslaugas. Toks vertikalusis darbo paskirstymas formuoja valdymo lygius: žemiausias valdymo lygis (operatyvusis valdymas), vidurinis valdymo lygis (taktinis valdymas), aukščiausias valdymo lygis (strateginis valdymas).

Socialinę valdymo sistemos sandarą apibūdina joje dirbančių įmonių grupės, taip pat atskiri, į grupes neįtraukti darbuotojai. Grupių dydį riboja organizacinė struktūra. Kiekviena grupė turi savo interesus, tikslus, uždavinius ir visi jos nariai vieningai dirba juos įgyvendindami.

Akivaizdu, kad apibūdinant valdymo sistemos socialinę sandarą, reikia analizuoti valdymo personalo sudėtį, jo pasiskirstymą į padalinius, darbuotojų kvalifikaciją ir t.t.

(V.Kučinskas, R. Kučinskienė 2002, 26psl).

Aš išskiriau penkias formaliai panašias struktūrines grandis:

Norint, kad linijinė organizacija būtų efektyvi, ji turi atitikti šias sąlygas: būti maža, o jos problemos - palyginti paprastos ir nesikeičiančios, visapusiški vadovai; nepadalyti valdymo įgaliojimai ir valdžia. (S. Staniulienė 2006, 101 psl).

Patriarchalinės struktūros formalizavimas yra nedidelis.. Aukščiausio lygio vadovas (jmonininkas, savininkas - patriarchas) savo valia skirsto mases ir pareigas. Jis gali bet kuriuo metu įsikišti į žemesnio lygio vadovo sprendimo sritį. Prieštarauja paklusnumas ir nuoširdumas.

(B. Martinkus, V. Žilinksas 2001, 375psl).

Valdymo darbo turinys išskaidomas į keletą valdymo funkcinių grupių (technologinių, mechaninių, energetinių ir t.t.). Tam tikros valdymo darbuotojų grupės specializuojasi konkrečioms (specialioms) valdymo funkcijoms atlikti. Tokiu darbo pasidalijimo pagrindu

2. linijinių vadybininkų išlaisvinimas iš daugelio specialių klausimų sprendimo ir jų galimybių plėtimas operatyviam gamybos valdymui;

(S. Staniulienė 2006, 102 psl.)

Šios struktūros privalumai ir trūkumai:

Matricinė valdymo struktūra - organizacijos forma, kuri jungia tradicinę funkcinę bei projektinę struktūras. Jos prireikia vykdant didelius projektus su pasirenkamais kaštais, tvarkaraščiais ir standartais. Matricinėje organizacijoje kiekvienai funkcinei grupei vadovauja padalinio funkcinis vadovas, atsakingas už tam tikrą funkciją kiekvienam projektui vykdyti. Projekto vadovas atsakingas už savo projekto sėkmę, už visų veiklos rūšių integravimą ir išteklius, už projekto planavimą, ypač už grafikų sudarymą. Jis kontroliuoja projekto įgyvendinimo eigą, sąnaudas, kiekybinius, kokybinius ir laiko rodiklius. Iš anksto nustatomi projekto vykdymo terminai, aiškiai suformuluojami uždaviniai. Tai naudingiausia struktūra, kai organizacija nori sukoncentruoti išteklius svarbaus produkto ar paslaugos gamybai, kai informacijos ir technologiniai reikalavimai tokie, kad visą laiką reikalinga koncentracija į rinką ar produktą.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 24 puslapiai (3598 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 46 KB
  • Organizacijos valdymo struktūros
    10 - 6 balsai (-ų)
Organizacijos valdymo struktūros. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/organizacijos-valdymo-strukturos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:36