Organizacinė struktūra ir jos atnaujinimas


Verslo referatas.

Įvadas. Organizacinė struktūra. Organizacijos apibūdinimas. Organizacijos struktūros samprata. Valdžia, atsakomybė ir atsiskaitomybė. Organizacijos schema. Vidinių organizacijos struktūrų klasifikavimas. Netinkamo organizacijų struktūrizavimo padariniai. Organizacinės struktūros atnaujinimas. Organizacinės struktūros atnaujinimo etapai. Organizacinės struktūros atnaujinimo elementai. Strategija. Restruktūrizavimo etapai. Išvados. Informacijos šaltiniai.


Tačiau įmonė veikia kintančiame pasaulyje ir, norėdama jame išlikti, turi nuolat keistis. Tik tada ji bus aktyvi ir efektyviai veiks konkurencingoje rinkoje. Ji, kaip socialinis organizmas, sukuriama, vystosi, pasiekia brandą, sensta, tačiau plačiąja prasme galima teigti, kad tik nuolatinis keitimasis užtikrina įmonės egzistenciją. Įmonė, kuri sugeba nuolat kovoti su krizinę situaciją sukeliančiomis vidinėmis ir išorinėmis priežastimis, gali persitvarkyti, sėkmingai vystytis ir toliau klestėti padidinto konkurencingumo sąlygomis.

Tad šiame darbe aptarsiu pagrindinius organizacijos valdymo elementus, struktūrą, schemas bei organizacijų atnaujinimo etapus ir strategiją.

Nors klasikinė organizacijos teorija ir mokslinio valdymo teorija turi panašumų, mokslinėje literatūroje abi jos nagrinėjamos kaip savarankiškos kryptys. Esminis jų skirtumas tas, kad, pasak mokslinio valdymo teorijos, pagrindinis būdas darbo našumui padidinti yra darbo metodų tobulinimas ir darbo rezultatų išmatavimas norint susieti jį su darbo apmokėjimu. Klasikinė organizacijos teorija (kartais dar vadinama administravimo teorija) daugiau dėmesio skiria formalioms organizacinėms struktūroms. Pagrindinis jos tikslas – padidinti ne pavienio darbininko darbo našumą, o visos organizacijos kaip visumos efektyvumą. Todėl šios teorijos pradininkai siekė suformuluoti universalius ir pagrįstus efektyvaus organizacijos valdymo principus.

Prancūzų pramonininkas Henri Fayol (1841-1925) laikomas klasikinės organizacijos teorijos kūrėju. Jis apibrėžė pagrindines vadovų funkcijas:

Vėliau jis suformulavo 14 pagrindinių valdymo principų, kuriuos suvokus galima efektyviai valdyti organizaciją:

Valdžia ir atsakomybė. Valdžia valdovui suteikia teisę įsakinėti, o atsakomybė reiškia pareigą vykdyti nurodymus. Kai vadovai, remdamiesi savo valdžia ir atsakomybe, skiria pavaldiniams darbo užduotis, šie savo ruožtu tampa atsakingi už jų įvykdymą.

Drausmė. Drausmę Fayol suprato kaip organizacijos taisyklių ir nuostatų laikymąsi. Taisyklės ir nuostatos užtikrina darbuotojų paklusnumą, nuolankumą, uolumą ir veiklumą.

Komandų vienovė. Tai reiškia, kad kiekvienas pavaldinys tiesiogiai pavaldus tik vienam vadovui.

Krypties vienovė. Ji būtina tam, kad visi organizacijos nariai dirbtų siekdami bendro tikslo.

Centralizacijos laipsnis. Valdžia gali būti išsklaidyta ar labiau sutelkta viename centre.

Teisinga darbo apmokėjimo sistema. Už atliktą darbą turi būti teisingai atlyginta ir darbdaviui, ir darbuotojui.

Tvarka. Ji reiškia, kad viskas (darbuotojai, medžiagos ir pan.) reikiamu laiku turi būti reikiamoje vietoje.

Teisingumas. Kad pavaldiniai būtų lojalūs ir atsidavę, reikia su jais elgtis draugiškai ir teisingai.

Personalo stabilumas. Fayol įrodinėjo, kad didelė darbuotojų kaita, susijusi su didelėmis sąnaudomis ir yra prasto vadovavimo priežastis bei padarinys.

Iniciatyva. Būtina leisti pavaldiniams reikšti iniciatyvą, net jeigu kartais pasitaikytų klaidų.

Kolektyvo dvasia. Stipri komandos dvasia daro organizaciją vieningą. Fayol pabrėžė komandinio darbo ir gero bendravimo svarbą.

Labai svarbus vokiečių sociologo Max Weber (1864-1924) indėlis į klasikinės teorijos raidą. Jis tikėjo, kad visos organizacijos bus efektyvios, jei savo veikloje vadovausis tam tikrais principais, todėl išplėtojo biurokratijos idėją. Weber manymu, tai pati tinkamiausia administravimo forma norint racionaliai ir efektyviai įgyvendinti organizacijos tikslus. Šiandien terminai „biurokratija“, „biurokratinis“ dažniausiai turi neigiamą atspalvį ir reiškia nelankstumą bei nuasmeninimą. Weber biurokratiją laikė idealia organizacine forma, ypač tinkama didelėms organizacijoms, ir suformulavo pagrindinius jos bruožus:

Savininko atskyrimas nuo kontrolės garantuoja, kad priimant sprendimus siekiama bendrų ilgalaikių tikslų, o ne trumpalaikės naudos.

Greta klasikinio požiūrio į valdžią egzistuoja ir šiuolaikinis, kuris vadinamas pritarimo požiūriu. Pasak jo, teisėtiems nurodymams ar įstatymams ne visada paklūstama. Tai dar priklauso ir nuo to, ar pavaldiniai savo vadovą gerbia. Sujungus abu požiūrius į valdžią (klasikinį ir šiuolaikinį), išryškėja, kad jai būdingi trys bruožai:

  • Verslas Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Janush
  • 23 puslapiai (6062 žodžiai)
  • Kolegija
  • Verslo referatai
  • Microsoft Word 1168 KB
  • Organizacinė struktūra ir jos atnaujinimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Organizacinė struktūra ir jos atnaujinimas. (2017 m. Spalio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/organizacine-struktura-ir-jos-atnaujinimas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 24 d. 00:32