Organizmu įvairovė skaidrės


Biologijos skaidrės.

Organizmų įvairovė. Sistematika. Karalystės. Virusai. Viruso sandara. Virusų dauginimasis. Augalų ir gyvūnų pagrindinių taksonominių grupių lyginimas. ŽIV dauginimasis ir paplitimas. Augalų ir gyvūnų karalysčių taksonominės grupės. Karalysčių klasifikavimo kriterijai. Monerų karalystė. Pagal mitybos būdą bakterijos skirstomos. Bakterijų dauginimasis. Bakterijų dauginimuisi įtakos turintys veiksniai. Bakterijų formos. Bakterijų reikšmė gamtai. Bakterijų reikšmė žmogaus gyvenime. Grybų karalystė. Grybų reikšmė. Pagal mitybos būdą grybai skirstomi. Mielių dauginimasis. Protistų karalystė. Pagal judėjimą jie skirstomi. Pirmuonių reikšmė. Dumbliai. Dumblių reikšmė. Valkčiadumblis. Augalų karalystė. Augalų požymiai. Augalus galima suskirstyti į dvi grupes pagal tai, ar jie turi laidžiųjų audinių. Samanos. Samanų kartų kaita. Samanų vaidmuo ekosistemoms ir žmogaus gyvenime. Sporiniai induočiai. Sporinių induočių reikšmė ekosistemoms ir žmogaus gyvenime. Gaubtasėkliai (magnolijūnai). Gyvūnų karalystė. Svarbiausi gyvūnų požymiai. Svarbiausi stuburinių požymiai. Parazitinių kirmelių reikšmė. Žmogaus organizme parazituoja. Parazitinių kirmelių poveikis. Sliekų reikšmė. Nariuotakojų reikšmė. Sausumoje gyvenantys stuburiniai prisitaikę judėti taip. Vandenyje gyvenantis stuburiniai juda šiomis galūnėmis. Ore skraidantys stuburiniai prisitaikę skraidyti. Stuburinių kūnų dangos ypatumai. Stuburinių kvėpavimas.


Tai labai plati mokslo sritis, apimanti taksonomiją ir klasifikaciją. Klasifikacija atspindi kilmę, o taksonomijos mokslo sritis – organizmų įvardinimas. Kiekvienai rūšiai duodamas dvinaris pavadinimas, susidedantis iš genties vardo ir rūšies epiteto. Sistematikos uždavinys yra nustatyti organizmų grupės evoliucinį vystymąsi.

Tai labai maži mikroorganizmai, kurie nereaguoja į aplinkos dirgiklius, yra labai paprastos sandaros ir gyvybingi tik parazituodami tam tikros rūšies organizmų ląstelės viduje.

Nukleino rūgštis(DNR būna tik augaliniuose,arba RNR-gyvuniniuose)  Ją supa apvalkalas - kapsidė. Ji atlieka apsaugine funkcija. Virusai neturi citoplazmos, organelių, todėl juose negali vykti cheminės reakcijos.

Virusui daugintis naudojama šeimininko ląstelė, energija ir medžiagų apykaitos aparatas. Į gyvą ląstelę įsiskverbia tik viruso nukleorūgštis. Tuomet joje prasideda viruso dalelių biosintezė, šeimininko ląstelė suardoma, o, ląstelei pratrūkus, aplinkoje pasklinda naujos viruso dalelės.

Sukelia daugybę žmonių užkrečiamųjų ligų : gripą, tymus, raudonukę, AIDS, poliomielitą, vėjaraupius. Pavyzdžiui, ŽIV įsiskverbia baltąsias kraujo ląsteles, dauginasi ir jas naikina. Todėl silpnėja organizmų atsparumas kitiems ligų sukėlėjams. Sukelia gyvūnų ligas. Jei virusais užsikrečia augalai, nukenčia jų išvaizda, sumažėja derlius.

Temperatūra – intensyviausiai dauginasi optimalioje temperatūroje. Maisto kiekis – kuo daugiau maisto, tuo intensyviau dauginasi bakterijos.

Pieno rūgšties bakterijos naudojamos rauginant pieną, daržoves, grietinėlę. Bakterijos naudojamos ruošiant silosą žiemai galvijams. Puvimo bakterijos gadina maisto produktus. Bakterijos naudojamos genų inžinerijoje. Naudojamos biotechnologiniams procesams – vakcinų gamybai, odos ir tekstilės pramonėje. Sukelia žmonių užkrečiamąsias ligas: tuberkuliozę, vidurių šiltinę, meningitą, cholerą, botulizmą ir t.t.

  • Biologija Skaidrės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 62 puslapiai (2462 žodžiai)
  • Biologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 3760 KB
  • Organizmu įvairovė skaidrės
    10 - 4 balsai (-ų)
Organizmu įvairovė skaidrės. (2016 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/organizmu-ivairove-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:10