Organizmų karalystės


Biologijos konspektas.

Penkių karalysčių klasifikacijos sistema. Grybai. Gyvūnai. Bakterijos — skaldytojai ir parazitai. Grybai skiriasi nuo augalų. Samanų, sporinių induočių ir sėklinių augalų pagrindiniai skirtumai. Indų sistema. Vienaskilčių ir dviskilčių augalų klasių skirtumai. Augalų reikšmė žmogui. Pirmuonys — vienaląsčiai organizmai. Gyvūnai. Žieduotosios kirmėlės — trisluoksnės sandaros gyvūnai. Bestuburių gyvūnų reikšmė gamtoje ir žmogaus gyvenime. Stuburinių gyvūnų pagrindiniai išoriniai skirtumai.


Karalystėmis organizmai skirstomi atsižvelgiant į ląstelių tipą, struktūrą bei mitybinius ryšius. Yra 5 karalysčių klasifikacijos sistema: augalai, gyvūnai, grybai, protistai ir moneros.

Taksonomija — tai organizmų apibūdinimo ir klasifikavimo pagal tam tikras taisykles mokslas. Kiekvienam gyvajam organizmui duodamas binarinis, arba dvigubas vardas. Pavyzdžiui, gulbė giesmininkė — pirmasis žodis nurodo gentį, o antrasis — konkrečią rūšį tos genties viduje. Rūšies individai yra panašūs ir kryžminasi tarpusavyje. Panašios rūšys jungiamos į tą pačią gentį, panašios gentys — į šeimas, šeimos į būrius, būriai į klases, klasės į tipus, tipai į karalystes. Egzistuoja rangų hierarchija. Vienam klasifikaciniam rangui priklausantys organizmai turi tuos pačius požymius ir tam tikrais požymiais skiriasi nuo kitų. Dabar skiriami ne mažiau kaip septyni pagrindiniai taksonominiai rangai.

Virusų reikšmė žmogaus gyvenime. Daugelis virusų sukelia užkrečiamąsias augalų, gyvūnų ir žmogaus ligas. ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) sukelia AIDS. Poliomielito virusas parazituoja nugaros smegenų nervų, hepatito — kepenų ląstelėse, herpeso virusai sukelia lūpų pūslelinę. Kai kurioms virusinėms ligoms yra sukurtos vakcinos. Virusų atsparumas vakcinoms rodo, kad jų genetinė informacija kinta, todėl nuo gripo viruso turime skiepytis kasmet. Iš augalų virusinių ligų yra žinoma tabako, žirnių mozaika, kai virusai suardo augalų chloroplastus ir tos dalys pasidaro bespalvės. Bakteriofagai gali būti naudojami bakterijų sukeliamoms ligoms — dizenterijai, vidurių šiltinei ar cholerai gydyti.

Bakterijos — vienaląsčiai prokariotiniai organizmai. Pagal mitybos būdą bakterijos gali būti autotrofai ir heterotrofai. Heterotrofinės bakterijos pagal maisto šaltinį gali būti skaidytojos (saprotrofai) ir parazitinės. Saprotrofinės bakterijos minta negyvų kūnų organinėmis medžiagomis ir organizmų išskyromis. Tai puvimo ir rūgimo bakterijos. Parazitinės bakterijos minta gyvųjų organizmų organinėmis medžiagomis. Tai augalų, gyvūnų ir grybų ligų sukėlėjai.

Bakterijų reikšmė gamtoje ir žmogaus gyvenime. Saprotrofinės bakterijos būtinos ekosistemos medžiagų apykaitai, nes organines medžiagas paverčia neorganinėmis molekulėmis, tinkamomis fotosintezei. Puvimo bakterijų ypač gausu dirvožemyje. Misdamos augalų nuokritomis, gyvūnų lavonais, ekskrementais, juos paverčia puvenomis, o vėliau — mineralinėmis medžiagomis, kurios būtinos augalams. Tai savotiški mūsų planetos sanitarai.

Parazitinės bakterijos turi įtakos reguliuojant populiacijų dydį ir palaikant organizmų pusiausvyrą ekosistemose. Dėl didelio populiacijos tankio gali jose sparčiai išplisti, sukelti ligas ir populiaciją sumažinti. Bakterijos svarbios ir žmogaus gyvenime. Puvimo bakterijos gadina maisto produktus. Kad negestų, maisto produktai šaldomi, džiovinami, sūdomi, rauginami, marinuojami, cukruojami. Puvimo bakterijos naudojamos vandens valymo įrenginiuose, kur skaido organinius teršalus. Rūgimo bakterijos naudojamos gaminant pieno produktus (sviestą, grietinę, sūrį), spiritą, acto rūgštį, acetoną. Pieno rūgšties bakterijos būtinos daržovėms rauginti, pašarams ruošti.

Parazitinės bakterijos žmogui sukelia infekcines ligas: tuberkuliozę, salmoneliozę, skarlatiną, kokliušą, stabligę, gonorėją, raupsus ir kitas. Sukeldamos kultūrinių augalų ir naminių gyvulių ligas, šios bakterijos kenkia žemės ūkiui.

Grybai — tai vienaląsčiai arba daugialąsčiai įvairios sandaros organizmai, panašūs į augalus. Tačiau augalai yra autotrofai ir patys sintezuoja organines medžiagas iš neorganinių fotosintezės būdu, o grybai — heterotrofai ir minta gatavomis organinėmis medžiagomis, nes jų ląstelėse nėra chlorofilo.

  • Biologija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (2925 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 182 KB
  • Organizmų karalystės
    10 - 6 balsai (-ų)
Organizmų karalystės. (2016 m. Balandžio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/organizmu-karalystes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:23