Organizmų sistematika ir biologinė įvairovė


Biologijos konspektas. Organizmų sistematika ir biologinė įvairovė. Požymiai, pagal kuriuos organizmai skirstomi į karalystes. Karalystė Požymiai Pagrindinės organizmų grupės* Moneros (Bakterijos) Vienaląsčiai. Organizmų klasifikavimas. Nuo tada, kai žmogus pradėjo pažinti organizmus, atsirado poreikis juos įvardyti ir skirstyti į grupes – klasifikuoti. Stuburinių gyvūnų reikšmė. Stuburiniai gyvūnai priklauso įvairiems mitybos lygmenims. Stuburinių prisitaikymas gyventi sausumoje. Sausumoje prisitaikę gyventi stuburiniai gyvūnai – ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Stuburinių prisitaikymas gyventi vandenyje. Tik vandenyje prisitaikę gyventi stuburiniai gyvūnai – žuvys. Stuburinių prisitaikymas gyventi vandenyje ir sausumoje. Tiek vandenyje, tiek sausumoje prisitaikę gyventi stuburiniai gyvūnai – varliagyviai. Virusų, bakterijų ir grybų reikšmė gamtai ir žmogui. Didesnė dalis žmogui žinomų organizmų – mikroorganizmai – matomi tik mikroskopu, bet tiek gamtai, tiek žmogui jie be galo sva. Protistų prisitaikymas judėti, maitintis ir daugintis. Protistų reikšmė. Protistai – eukariotiniai vienaląsčiai, kolonijiniai ar audinių nesudarantys daugialąsčiai organizmai, gyvenantys vandenyje a. Augalų reikšmė gamtai ir žmogui. Augalai svarbūs biosferos medžiagų apykaitai išskiria deguonį ir sunaudoja anglies dioksidą, siurbia ir garina vandenį, pade. Sporinių ir sėklinių augalų palyginimas. Požymiai Sporiniai augalai Sėkliniai augalai Samanos Sporiniai induočiai Apytakos audiniai Apytakos audin. Bestuburių gyvūnų mityba. Tipas duobagyviai Hidros čiuptuvais pagauna grobį, jį paralyžiuodamos ektodermoje esančiomis dilgiosiomis ląstelėmis. Bestuburių gyvūnų reikšmė gamtai ir žmogui. Tipas duobagyviai Maistas kitiems gyvūnams, patys yra plėšrūnai.


• Vienaląsčiai. • Prokariotai (neturi branduolio, tik DNR).• Autotrofai arba heterotrofai.• Juda žiuželiais arba nejudrūs. • Dauginasi dalydamiesi pusiau.

• Vienaląsčiai ar daugialąsčiai audinių nesudarantys eukariotai.• Autotrofai arba heterotrofai.• Nejudrūs arba juda blakstienėlėmis, žiuželiais, pseudopodijomis. • Dauginasi lytiškai ir nelytiškai. • Jautrūs dirgikliams.

• Daugialąsčiai eukariotai, sudaryti iš audinių ir organų.• Autotrofai.• Nejudrūs.• Dauginasi lytiškai ir nelytiškai.• Gyvybinius procesus reguliuoja hormonai.

Samanos.Sporiniai induočiai (paparčiai, pataisai, asiūkliai).Sėkliniai induočiai (plikasėkliai, gaubtasėkliai)

• Daugialąsčiai eukariotai, sudaryti iš audinių, organų ir organų sistemų.• Ryjantieji heterotrofai.• Judrūs (dėl skaidulų pluošto susitraukimo).• Paprastesnės sandaros gali daugintis ir lytiškai, ir nelytiškai, o sudėtingesnės – tik lytiškai.• Gyvybinius procesus reguliuoja hormonai ir nervų sistema.

PintysDuobagyviaiPlokščiosios kirmėlėsApvaliosios kirmėlės Žieduotosios kirmėlėsMoliuskai NariuotakojaiChordiniai ir kt.

Nuo tada, kai žmogus pradėjo pažinti organizmus, atsirado poreikis juos įvardyti ir skirstyti į grupes – klasifikuoti. Biolog...

Nuo tada, kai žmogus pradėjo pažinti organizmus, atsirado poreikis juos įvardyti ir skirstyti į grupes – klasifikuoti. Biologijos mokslo šaka, užsiimanti gyvų ir išmirusių organizmų klasifikavimu, vadinama taksonomija. Dabartinės gyvų organizmų klasifikacijos užuomazgos, kurioms pagrindus padėjo švedų mokslininkas Karlas Linėjus, atsirado XVIII a. Jis savo darbus apibendrino knygoje „Gamtos sistema“ („Systema Naturae“, 1780 m.) ir pateikė septynis klasifikacijos rangus. Dabar naudojama per 30 klasifikacijos rangų, tačiau pagrindiniai K. Linėjaus sukurti rangai išlieka.

∗Nagrinėdami organizmų skirstymą atkreipkite dėmesį, kad raudonai pažymėti augalų ir gyvūnų taksonominiai rangai nesutampa.

K. Linėjus sukūrė rūšių dvinarę (binarinę) nomenklatūrą (dvinarį pavadinimą), t. y. rūšies pavadinimą sudaro du žodžiai. Pavyzdžiui, paprastasis vilkas (Canis lupus L.), prerijų vilkas (Canis latrans Say.), paprastasis šakalas (Canis aureus L.).Paprastasis vilkas – pirmasis žodis paprastasis reiškia rūšies pavadinimą, o antrasis žodis vilkas – genties pavadinimą. K. Linėjus taip pat pasiūlė ir tarptautinį lotynišką rūšies pavadinimą, pavyzdžiui, Canis lupus. Canis (vilkas) – reiškia genties pavadinimą, o lupus (paprastasis) – rūšies pavadinimą.

Kodėl greta lietuviško dar reikia ir lotyniško pavadinimo? Visos tautos, kad ir kokia kalba kalbėtų, pagal lotynišką pavadinimą supras, apie kokią konkrečiai rūšį yra šnekama. Pavyzdžiui, baltasis gandras (Ciconia ciconia L.), rusiškai – белый аист, vokiškai – der Weiβstorch, lenkiškai – bocian biały, latviškai – baltais starkis, angliškai – White Stork; triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis), rusiškai – переночница обыкновенная, vokiškai – das Leberblümchen, angliškai – Hepatica. Dažnai būna, kad net tos pačios šalies ir ta pačia kalba kalbantys žmonės tą patį organizmą vadina skirtingais vardais. Pavyzdžiui, lietuviai baltąjį gandrą vadina bacėnu, busilu, gužu, gužučiu, starkumi ir kt., o žibuoklę – dėlute, kepenų žolele, palagžde, šunpijolke, žibuole ir kt.

Stuburiniai gyvūnai priklauso įvairiems mitybos lygmenims. Plėšrūnai atlieka sanitarų vaidmenį, suėsdami sergančius ar silpnu...

Plėšrūnai atlieka sanitarų vaidmenį, suėsdami sergančius ar silpnus gyvūnus. Jie reguliuoja kitų organizmų populiacijų dydį.

Dauguma sausumos stuburinių (varlės, rupūžės, driežai, žalčiai, vabzdžialesiai ir plėšrūs paukščiai, vabzdžiaėdžiai ir plėšrūs žinduoliai) minta žemės ūkio bei namų kenkėjais – vabzdžiais, jų lervomis, kirmėlėmis, šliužais, graužikais.

Žmogus savo poreikiams tenkinti naudoja daug stuburinių gyvūnų. Pavyzdžiui: valgo mėsą (žuvys, varlės, paukščiai, galvijai, kiaulės), kiaušinius (paukščiai, vėžliai), žuvų ikrus, naudoja pūkus, plunksnas (paukščiai), geria pieną (galvijai, ožkos), pritaiko kailį (lamos, šinšilos, lapės), odą (krokodilai, gyvatės, galvijai), naudoja gyvūnus kaip transportą ar darbo jėgą (arkliai, asilai, jakai, drambliai, kupranugariai), išmoko sargauti (šunys, katės).

Visų stuburinių gyvūnų grupių atstovai auginami kaip dekoratyviniai. Auksinės žuvelės pradėtos auginti prieš 2000 metų. Šiandien mus džiugina ne tik gėlavandeniai, bet ir jūriniai akvariumai. Terariumuose laikome ryškiaspalvius atogrąžų varliagyvius, įvairius roplius. Savo spalvingumu, judrumu ir giesmelėmis džiugina paukščiai, prieraišumu – šunys, katės, kiti žinduoliai.

Jūrose gausu didelių plėšrių (rykliai, barakudos), nuodingų (murenos, skorpenžuvės) žuvų. Jos puola retai, nebent jas kas nors suerzintų ar ant jų užliptų. Tai žmogus ir padaro šių žuvų nepastebėjęs.

Žuvys yra kai kurių žmogaus parazitų tarpiniai šeimininkai.

Nuodingos gyvatės pavojingos žmogui ir žinduoliams. Jos puola tik tada, kai užklumpamos netikėtai ir negali atsitraukti.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4158 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 2035 KB
  • Organizmų sistematika ir biologinė įvairovė
    10 - 4 balsai (-ų)
Organizmų sistematika ir biologinė įvairovė. (2015 m. Lapkričio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/organizmu-sistematika-ir-biologine-ivairove.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 13:59