Organų donorystė


Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. Transplantacijos istorija. Širdies transplantacija. Kepenų transplantacija. Inkstų donorystė. Ksenotransplantacija. Organų donorystės juodoji rinka. Donoro kortelė. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai.


Žmogus – jo gyvybė ir sveikata – brangiausias turtas. Dėl jų kovojant medikams dažnai prireikia kraujo perpylimui, žmogaus organų – persodinimui.

Donore( lot.) – dovanoti. Donorystė, kaip socialinis reiškinys, yra aktuali ir daug diskusijų sukelianti tema, nes neretai dėl kraujo ir organų trūkumo miršta žmonės, kurie tikrai dar galėtų gyventi. Nuo kiekvieno iš mūsų valios, tinkamo apsisprendimo, nuo mūsų požiūrio į donorystę priklauso kito žmogaus sveikata ar net gyvybė. Kartais dėl elementaraus nežinojimo žmonės lieka abejingi šiai problemai, todėl donorystės tema yra atliekamos apklausos, rašomi straipsniai, siekiant populiarinti, skleisti humanistines idėjas visuomenėje.

Kilus idėjai, kad vieno žmogaus organai gali būti persodinami kitam, prasidėjo pirmosios transplantacijos operacijos (pirmoji organų transplantacija buvo atlikta 1963 metais). Pirmieji bandymai dažnai baigdavosi nesėkmėmis, tačiau po daugybės tyrimų ir medicinos tobulėjimo tokios operacijos šiandien atliekamos labai dažnai ir gana sėkmingai. Tačiau medikai susiduria su didele problema – organų ir kraujo trūkumu bei visuomenės abejingumu šiai problemai.

Užsienio šalyse yra sukurtos sistemos, koordinuojančios donorystę bei transplantaciją – pradedant piliečio sutikimu, arba nesutikimu, kad po smegenų mirties jo organai galėtų būti paimti transplantacijai, ir baigiant donorinio organo ar audinio persodinimu.

Lietuvoje tokia sistema taip pat yra sukurta. Jau priimti pirminiai įstatymai, reglamentuojantys donorystę, transplantaciją, mirties nustatymą, įkurtas organų donorų registras. Jame pradėti registruoti asmenys, pareiškę apsisprendimą dėl savo organų transplantacijos po smegenų mirties. Taip pat pradedami kurti žmogaus organų/audinių donorų bei recipientų registrai. Kaip matome, sistema yra sukurta ir funkcionuoja, ir belieka tik tikėtis, kad visuomenė į donorystę pradės žiūrėti sąmoningiau ir tapimą donoru laikys pilietine pareiga.

Donorystė bei organų transplantacija užima labai svarbią vietą mūsų visuomenėje. Tačiau ne visi žmonės pritaria donorystei ir organų transplantacijai. Vieni mano, kad duoti kraujo ar aukoti organus, jog išgelbėtume žmogaus gyvybę, yra labai pagirtinas, humaniškas poelgis, o kiti mano, jog negalima net po mirties aukoti organų, nes nevalia pažeisti anatominio asmens integralumo, t. y. fizinio žmogaus vientisumo. Kaip matome, visuomenė yra susiskaldžiusi, nevieninga.

Jau gilioje senovėje buvo atliekamos kai kurių žmogaus kūno dalių persodinimo operacijos. Prieš 3000 metų iki Kristaus gimimo Tibete veido defektai buvo gydomi persodinant odą. Kiek vėliau Indijoje ir Senovės Romos Imperijoje buvo atliekamos sudėtingos veido dalis atkuriančios veido operacijos. Nors mokslas apie organų persodinimą atsirado tik XX a. pradžioje.

Neatliekamos taip pat kasos ir plonųjų žarnų persodinimo operacijos, bet ir joms jau rengiamasi.

Šiemet sukako 42 metai pirmai širdies persodinimo operacijai pasaulyje. Lietuvoje pirmoji širdies persodinimo operacija atlikta 1987 metais. Ilgą laiką širdies persodinimas buvo reta operacija, tačiau pastaraisiais metais jau atliekamos 7 – 8 širdies persodinimo operacijos per metus. Su donorine širdimi Lietuvoje gyvena 7 žmonės. Nors laukiančiųjų širdies persodinimo sąrašuose per 30 ligonių.

Šiuo metu Lietuvoje iš  33 pacientų, laukiančių širdies transplantacijos, šiuo metu  2 yra laikinai ne recipientai.

Prieš daugiau nei 40 metų, prasidedant kepenų transplantacijos erai, recipiento išgyvenamumas buvo minimalus, todėl buvo atliktos tik kelios kepenų persodinimo operacijos. Bėgant metams tobulėjančios chirurginės technologijos, intensyvi terapija po operacijos, donorinių organų konservavimo tirpalų kokybė, paciento atrankos kriterijai lėmė ilgesnį recipientų išgyvenamumą ir geresnę jų gyvenimo kokybę po kepenų persodinimo.

Organų donorystė. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/organu-donoryste.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:14