Ornamentai lietuvių tautiniuose kostiumuose


Lietuvių referatas.

Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Įvadas. <. >. Išvados. Priedai. Informacijos šaltiniai.


Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas turi savo unikalų kostiumą, bet mane ypač sudomino moteriški tautiniai kostiumai, nes jie įdomesni, įvairesni ir puošnesni.

Moterys puošėsi gintaro karoliais – dažniausiai nuo vienos iki trijų eilių. Ištekėjusios moterys ryšėjo kvadratines įstrižai sulenktas skareles. Kykai, pasiūti iš naminio balto ar languoto audinio, o gražesnieji ir iš fabrikinio šilko ar plonos vilnos, dažniausiai dėvėti po skarelėmis. Moterys ir merginos nešiojo ant pečių ar kaklo užgobtas mažesnes languotas naminio audinio skareles, taip pat dideles ir mažas fabrikines šilko, kašmyro, medvilnės skaras.

Merginos Ragainės apylinkėse pindavo kasas, kurias sudėdavo apie galvą labai sudėtingais būdais – tokia šukuosena būdavo daroma sekmadieniui ir laikydavosi visą savaitę. Nuotakos ant galvos dėdavosi specialiai iš kaspinų ir visokių blizgučių padarytą karūnos pavidalo papuošalą – gužę. Dar įspūdingesnis buvo kykas – labai aukštas cilindro formos galvos apdangalas, padarytas iš juodo aksomo arba fetro ir puoštas auksaspalviais galionėliais.

Rytų aukštaitės sermėgas siuvo iš nedažyto pilko arba rusvo milo. Elegantiška, lengvai platėjanti sermėga buvo puošiama tamsios spalvos dekoratyvinių siūlių ir aksomo aplikacijų ornamentais, pabrėžiančiais drabužio sukirpimą. Geometriniai archajiški ornamentai, jausti raudonais siūlais į baltus lininius audinius, aukštaičių drabužiuose išliko iki pat XXa. pradžios.

Svarbi ir ypač puošni kostiumo dalis buvo liemenė. Išeiginės liemenės dažniausiai buvo siuvamos iš brangių pramoninių audinių: pvz. šilko, damasto. O neturtingesnėje Rytų Aukštaitijoje, – iš smulkiai raštuoto pusvilnonio naminio audinio. Mėgstamos spalvos buvo – raudona, žalia, aukso geltonumo, sidabrinė.

Iškilmingiausias aukštaitės galvos apdangalas buvo nuometas, tai plonas, kartais beveik permatomas audinys. Vakarų aukštaitės puošėsi sidabro arba gintaro karoliais, o Rytuose labiau plito smulkūs koraliniai ir stikliniai vėriniai.

Senesnes drabužių formas ilgiau išlaikė suvalkietės. Jų krašte dar aptikti ilgi lininiai moteriški marškiniai, keletas jų netgi puošti į rankoves įaustais raudonais ornamentais – matyt, kaip ir kitose Lietuvos vietose. Tačiau dauguma išlikusių kapsių ir suvalkiečių marškinių, siūtų greičiausiai ne anksčiau kaip septintajame dešimtmetyje, jau kitokie: trumpi, siuvinėti baltu kiauraraščiu, vadinamajam angliškajam siuvinėjimui būdingais dygsniais, arba kur kas rečiau – kryželiu raudonais arba juodais siūlais. Beveik visi šio regiono moterų marškiniai tunikos sukirpimo. Pradėjus siuvinėti baltai, siuvinėtosios jų dalys – labai plačios perpetės, rankogaliai, apykaklės ir krūtinės užsiuvai – dažniausiai siūtos iš fabrikinės medvilnės. Būta ir ištisai medvilninių marškinių. Suvalkiečių moterų marškiniai išsiskiria ypač plačiomis, gausiai ties perpetėmis surauktomis rankovėmis.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2075 žodžiai)
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 728 KB
  • Ornamentai lietuvių tautiniuose kostiumuose
    10 - 10 balsai (-ų)
Ornamentai lietuvių tautiniuose kostiumuose. (2016 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/ornamentai-lietuviu-tautiniuose-kostiumuose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:22