Oro tarša Šiaulių mieste analizė


Ekologijos analizė. Įvadas. Oro tarša. Kietosios dalelės. Situacijos analizė. 2011m. duomenys. 2012 m. duomenys. 2013 m. duomenys. 2011m, 2012m ir 2013 metų palyginimas. Situacija Baltijos regiono šalyse. Oro taršos mažinimo būdai Šiaulių mieste. Teisės aktų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Savo darbe apžvelgėme Šiaulių miesto oro taršos rodiklius 2011-2012m. Kadangi dujinių teršalų (CO, NO2, SO2, O3) koncentracija ore neviršijo normos, pateikėme tik kietųjų dalelių ore, kurių koncentracija viršijo normas, duomenis ir jų analizę bei palyginimus 2011-2012 metais.

Taigi pagrindinis mūsų darbo objektas – Šiaulių miesto oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Iš pateiktų duomenų padarėme išvadą, kad šiame mieste kietųjų dalelių koncentracija viršydavo leistiną normą.

smulkios dalelės (aerodinaminis diametras mažesnis nei 2,5 µm, KD2,5).

 Stambios dalelės susidaro mechaniškai skylant didelėms kietoms dalelėms, kurios į atmosferą patenka dirbant žemę, vėjo pakeliamos nuo atviro dirvožemio, neasfaltuotų kelių, kalnakasyba, jūros garai, žiedadulkės, sporos.

Mažesnės dalelės, vadinamos smulkiąja frakcija, susidaro kondensuojantis metalams ir organiniams junginiams, patekusiems į aplinką iš aukštoje temperatūroje vykstančių deginimo procesų, taip pat kondensuojantis dujoms, kurios atmosferoje vykstančių reakcijų eigoje konvertuojamos į mažo slėgio dujines medžiagas.

 Epidemiologiniai tyrimai, nagrinėję trumpalaikius oro taršos efektus, parodė, kad egzistuoja priklausomybė tarp:

KD10 ir mirtingumo nuo kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

Šie efektai buvo stipresni tarp vyresnio amžiaus žmonių.

 Ilgalaikė KD10 ekspozicija, nagrinėjama momentiniuose ir kohorto tyrimuose, buvo susijusi su:

Kitas galimas žmogaus audinių pažeidimo mechanizmas – dalelėse esančių metalų katalizuojamas oksidantų susidarymas. Metalų katalizuotas oksidacinis stresas sukelia fosforilinimui jautrių ląstelių signalinę reakciją ir aktyvuoja specifinius transkripcijos faktorius. Gali padidėti mediatorių ekspresija, o viena iš galimų suaktyvėjusios mediatorių sintezės pasekmių yra uždegiminiai procesai plaučiuose.

2011 m. sausis, vasaris ir kovo pradžia pasižymėjo šaltų orų pasikartojimais, todėl įsivyravus palankioms sąlygoms teršalams aplinkos ore kauptis, kietųjų dalelių koncentracija išaugdavo dėl padidėjusių teršalų išmetimų į aplinkos orą suintensyvėjus šiluminės energijos gamybai energetikos įmonėse ir individualių namų šildymo įrenginiuose. Kitais šaltojo sezono mėnesiais (spalį–gruodį) vyravo rudeniški ir nešalti orai. Kietųjų dalelių koncentracijos padidėjo spalio pabaigoje nusistovėjus sausiems ir ramiems orams, kurie su nedidelėmis pertraukomis tęsėsi beveik iki lapkričio mėn. pabaigos. Šiuo laikotarpiu nustatytos 6 dienos, kai vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę. Gruodžio mėnesio pabaigoje užfiksuotas vienas KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejis. Per paskutinius tris 2011 m. mėnesius išaugusį oro užterštumą kietosiomis dalelėmis daugiausia lėmė vietinių šaltinių (energetikos, individualių namų šildymo įrenginių, transporto) keliama tarša, tačiau kelias dienas įtakos galėjo turėti ir užterštų oro masių pernaša iš pramoninių Europos regionų, padidinusi vietinių šaltinių sąlygotą taršą.

Šiltuoju metų laiku (balandžio–rugsėjo mėn.) oro užterštumas kietosiomis dalelėmis mieste buvo mažesnis. Daugiausia šiltojo sezono viršijimų nustatyta balandžio–birželio mėnesiais tais periodais, kai nusistovėdavo sausi ir ramūs orai – pagrindinis oro užterštumo šaltinis tuo metu galėjo būti transportas bei keliamos dulkės nuo nepakankamai kruopščiai nuvalytų gatvių („pakeltoji“ tarša).

1) energetikos ir pramonės įmonių bei individualių namų šildymo įrenginių tarša, 2) transporto ir pakeltoji tarša, 3) užterštų oro masių pernaša iš pietvakarių

Lyginant su 2011 metų tyrimų duomenimis, dienų skaičius, kada buvo viršijama KD10 paros ribinė vertė, 2012m padidėjo nuo 33d. iki 35d. per metus, o 2013 m. pasiekė net 49d. per metus. Vidutinė metų KD10 koncentracija 2012m padidėjo 4%, nuo 30 iki 31,36μg/m3. Tačiau pasiekta maksimali koncentracija 2012 m. sumažėjo palyginus su 2011 m. nuo 201 μg/m3 iki 191 μg/m3. 2013 m. buvo pasiekta didžiausia vidutinė metų KD10 koncentracija – 37μg/m3, tačiau maksimali KD10 koncentracija buvo mažiausia – tik 146,0μg/m3.

  • Ekologija Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (3360 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekologijos analizės
  • Microsoft Word 382 KB
  • Oro tarša Šiaulių mieste analizė
    10 - 2 balsai (-ų)
Oro tarša Šiaulių mieste analizė. (2015 m. Rugsėjo 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/oro-tarsa-siauliu-mieste-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 05:59