Oro taršos dinamika panevėžio mieste


Aplinkos diplominis darbas.

Įvadas. Tyrimo objekto analizė. Projektiniai sprendimai. Panevėžio miesto oro taršos dinamika. Bendros žinios apie stacionarius ir mobilius oro taršus šaltinius. Aplinkos oro užterštumo dinamikos analizavimo principai. Oro taršos dinamikos metodai. Panevėžio miesto oro taršos mažinimo perspektyvų analizė. Oro kokybės priežiūros institucijų istorinė raida Panevėžio regione. Oro kokybės priežiūros institucijų veiklos ir funkcijos. Norminiai aktai oro kokybės priežiūrai. Norminiai aktai oro kokybės priežiūrai iki 1991 metų. Norminiai aktai oro kokybės priežiūrai po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Panevėžio miesto stacionarių ir mobilių šaltinių oro tarša ir priemonės jai mažinti. Oro taršos užterštumo rodykliai. Oro taršos poveikis miesto ekologijai. Naujų technologijų būtinas įdiegimas miesto pramoninėje veikloje. Oro taršos stacionarūs ir mobilūs šaltiniai. Oro taršos stacionarių ir mobilių šaltinių išsidėstymas. Panevėžio miesto stacionarūs ir mobilūs oro taršos šaltiniai. Žmonių sauga ir aplinkosauga. Oro taršos mažinimo perspektyvos. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Santrauka. Summary. Priedai.


Darbo praktinė reikšmė. Darbas turi praktinę vertę tuo aspektu, kad išanalizuota Panevėžio miesto oro taršos dinamika. Jos sukelėjų, t.y. stacionarių ir mobilių oro taršos šaltinių būklė. Pasiūlytos priemonės mažinti oro taršą. Surinkta medžiaga tinkama naudoti visuomenės informavimui, aplinkosauginių problemų sprendimui.

Šiame darbe demostruojamas šių studijų rezultatų pasiekimas:

Mokėti rinkti, vertinti ir sisteminti informaciją.

Gebėti vertinti įmonės veiklą ir parengti veiklos vystymo strategiją ir taktiką.

Analizuoti regiono aplinkos būklę ir imtis priemonių jai gerinti.

2012 m. oro kokybės tyrimų zonoje apžvalga. Oro kokybės vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų). 2012 m. pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą oro kokybės tyrimai urbanizuotose zonos teritorijose buvo atliekami 8 – iose oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse: didžiausiose zonos miestuose – Klaipėdoje. Šiauliose ir Panevėžyje bei stambesniuose pramonės centruose – Jonavoje, Kedainiuose. Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje. Klaipėdoje oro užterštumas stebimas dviejose stotyse – Centro ir Šilutės plento, kituose miestuose įrengta po vieną OKT stotį. Zonos teritorijoje esančiuose miestuose matuotos koncentracijos teršalų, kurių vertinamą reglamentuoja Lietuvos ir ES teisės aktai: kietųjų dalelių KD10 (dalelių, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis už 10 mikrometrų) – vienoje miesto OKT frakcijos kietųjų dalelių KD2.5 (iki 2.5 mikrometrų aerodinaminio skersmens) – vienoje miesto OKT stotyje, azoto dioksido (NO2) – 7 OKT styse, sieros dioksido (SO2) – 5, anglies monoksido (CO) – 4, Ozono (O3) – 6, benzeno, švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni), (benzo(a)antraceno. Benzo(b)fluoranteno. Benzo(k)fluoranteno, dibenzo(a, h)antraceno, indeno(1,2,3 – cd)pireno) – 2 OKT stotyse. Pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą ozono koncentracija dar matuojama ir neurbanizuotose vietovėse – Aukštaitijos. Žemaitijos bei Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, toli nuo taršos šaltinių irengtose kaimo foninėse stotyse. Aukštaitijos OKT stotyje taip pat buvo matuota kietųjų dalelių KD2.5 koncentracija. Imti oro mėginiai sunkiųjų metalų (Pb, As, Cd, Ni) ir pociklinių aromatinių angliavandenilių (B(a)P ir kt.) foninei koncentracijai aplinkos ore nustatyti.

2012 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija nei vienoje stotyje neviršijo metinės ribinės vertės. Didžiuosiuose zonos teritorijos miestuose šis oro kokybės rodiklis svyravo tarp 24 – 31 µg/m3 ir palyginti 2011 metais. Šiauliuose ir Panevėžyje padidėjo (atitinkamai 3 ir 37%) , o abejose Klaipėdos stotyse – sumažėjo. Didžiausia vidutinė metinė koncentracija nustatyta Šiauliuose, transporto įtaka atspindinčioje OKT stotyje. Mažesniuose miestuose vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija svyravo nuo 18 iki 25 µg/m3 . Palyginti su 2011 m.. Mažeikiuose šis rodiklis buvo 14% didesnis. Jonavoje – 30% sumažėjo, o Kedainiuose ir N.Akmenėje – nepakito. Vertinant ilgesnio periodo duomenis. 2003 – 2012 m. daugelyje zonos teritorijos stočių pastebima nedidelė KD10 koncentracijos mažėjimo tendencija.

Nors vidutinė metinė KD10 koncentracija neviršijo metinės ribinės vertės, tačiau atskiromis dienomis ar periodais oro kokybes tyrimų stotys fiksavo labai aukštą kietųjų dalelių koncentracijos lygį . Didžiausios paros vidurkio vertės svyravo nuo 80 µg/m3 Klaipėdoje Šilutės pl. OKT stotyje iki 191 µg/m3 Šiauliuose t.y., viršijo paros ribinę vertę nuo 1,6 iki 3,8 karto.

Didelės įtakos kietųjų dalelių taršos padidėjimui turi tai, kad dauguma miesto statinių yra blokiniai. Nuo jų paviršių nuolat išsiskiria dalelių. Bendrame KD10 fone yra didelis miesto gatvių ir šaligatvių dilimo dulkių kiekis. Tai pasakytina ir apie miesto automobilių techninę būklę, ypač dylančias padangas ir jų dilimo dulkių kiekius kietųjų dalelių fone. Daugelis miesto želdinių yra seni arba pasodinti ant energetinių trašų, todėl kertami, nemažai medžių nupjaunama vykdant statybas. Medžių atsodinimas yra labai vangus, o pasodinti jie užauga ne taip greitai, kaip norėtųsi. Taigi, žaliųjų plotų ir parkų plėtra nėra tokia sparti, kokia turėtų būti. Neretai pasitaiko ir atliekų arba sausos žolės deginimo atvejų mieste. Tai labai pablogina aplinkos oro kokybę ir padidina taršą kietosiomis dalelėmis.

  • Aplinka Diplominiai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 50 puslapių (11345 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos diplominiai darbai
  • Microsoft Word 3703 KB
  • Oro taršos dinamika panevėžio mieste
    10 - 3 balsai (-ų)
Oro taršos dinamika panevėžio mieste. (2016 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/oro-tarsos-dinamika-panevezio-mieste.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:05