Oro taršos leidimų Lietuvoje kiekis


Aplinkos referatas. Įvadas. Jungtinių tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos kioto protokolas. Lietuvos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Apyvartinių taršos leidimų kiekio paskirstymo skirtingais prekybos etapais apžvalga. 005-2007 m. apyvartinių taršos leidimų prekybos etapas. 008-2012 m. prekybos apyvartiniais taršos leidimais etapas. 013-2020 m. prekybos apyvartiniais taršos leidimais prekybos etapas. Išvados. Literatūra.


Darbo problema. Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, Kioto protokolas bei prekybos ATL sistema tik fragmentiškai nagrinėjami Lietuvos autorių darbuose, Lietuvoje visuomenė yra nepakankamai informuota apie klimato kaitą, jo padarinius ir jai sustabdyti atliekamus veiksmus, todėl svarbu apžvelgti šių priemonių funkcionavimą Lietuvoje, įvertinti minėtos prekybos sistemos aspektus bei Lietuvai skiriamų taršos leidimų kiekį.

Darbo objektas – Apyvartinių taršos leidimų kiekis Lietuvoje.

Darbo tikslas – Apžvelgti Lietuvai skiriamų taršos leidimų kiekį.

Darbo uždaviniai:

Išsiaškinti Kioto protokolo teorinius aspektus;

Apžvelgti Lietuvos apyvartinių taršos leidimų pekybos sitsemą;

Išnagrinėti Lietuvos apyvartinių taršos leidimų kiekį skirtingais prekybos laikotarpiais.

Tikslui ir uždaviniams įgyvendinti naudojami metodai – mokslinės literatūros, statistinių duomenų bei kitų publicistinių informacinių šaltinių, lyginamoji analizė, grafinis duomenų vaizdavimas.

Darbo struktūra – referatą sudaro trys skyriai. Pirmajame darbo skyruje siekiama išsiaškinti Kioto protokolo teorinius principus. Antrajame darbo skyriuje apžvelgiama Lietuvos prekybos ATL sistema. Trečiąjį darbo skyrių sudaro trys poskyriai, kuriuose atitinkamai nagrinėjami skirtingi prekybos ATL laikotarpiai.

Klimatas nuolat kinta dėl natūralių reiškinių, tarp kurių galima paminėti saulės intensyvumą, vulkaninį aktyvumą, mažinantį žemės atmosferos galimybes išspinduliuoti iš saulės ganamą šilumą atgal į kosmosą ir daugelio kitų veiksnių. Tačiau visuotinai priimta, jog natūralūs klimato kaitos procesai vis dėl to negali paaiškinti visų klimato pokyčių, kuriuos daugiausia nulemia žmogaus veikla. Nustatyta, jog klimato kaitos procesai dažniausiai yra nelemti šių žmogaus veiklos sričių (Baltic Legal Solutions Lietuva, 2013, 9 p.):

Šios veiklos sritys ir dėl jų vykstantys įvairūs procesai daro didelį poveikį ŠESD kiekio išmetimui į atmosferą, o tuo pačiu ir šiltnamio efekto didinimui.

1980 m. mokslo visuomenė atkreipė dėmesį į globalią klimato pasikeitimo problemą. Jungtinių Tautų aplinkos programa ir Pasaulinė meteorologijos organizacija sudarė tarpvyriausybinę darbo grupę, kuriai pasiūlius, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1990 metais savo sesijoje sudarė Bendrosios klimato kaitos konvencijos Tarpvyriausybinį derybų komitetą. 1992 metais Rio de Žaneire vykusioje konferencijoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją pasirašė 155 šalys. Lietuvos Respublikos Seimas šią konvenciją ratifikavo 1995 m. vasario 23 dieną. 1997 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos nuostatas papildė Kioto protokolas, kuriame išsivysčiusios valstybės priėmė konkrečius taršos mažinimo įsipareigojimus. Kioto mieste vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje pasiektas tarpvyriausybinis susitarimas penkerių metų laikotarpyje, t. y. 2008-2012 metais sumažinti išsivysčiusių šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimą 5,2 proc., palyginti su 1990 metų kiekiu. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Kioto protokolą pasirašė 1998 metais, o Lietuvos Respublikos Seimas jį ratifikavo 2002 metų lapkričio 19 dieną. Pats Kioto protokolas įsigaliojo 2005 metų vasario 16 dieną, devyniasde- šimtą dieną po to, kai protokolą ratifikavo Rusija, kurios CO2 išmetimas sudaro 17,4 procento. Lietuva, kaip ir ES, įsipareigojo iki 2008–2012 metų sumažinti ŠESD emisiją 8 proc., palyginti su 1990 metų emisijos kiekiu. 2009 metų pradžioje Kioto protokolą buvo ratifikavusios 183 šalys ir Europos Sąjunga. Taigi, 37 išsivysčiusios šalys ir ES 15 valstybių blokas (protokolo pasirašymo metu ES sudėtyje buvusios 15 valstybių narių) yra pasiryžę siekti Kioto protokolo nustatytų tikslų. Tik viena konvenciją pasirašiusi šalis (JAV) protokolo neratifikavo (Paulauskas, 2009, 64 p.)

  • Aplinka Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (3321 žodis)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 63 KB
  • Oro taršos leidimų Lietuvoje kiekis
    10 - 3 balsai (-ų)
Oro taršos leidimų Lietuvoje kiekis. (2015 m. Lapkričio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/oro-tarsos-leidimu-lietuvoje-kiekis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:52