Paauglių (13 – 15m ) agresyvus elgesys ir jo priežastys


Pedagogikos bakalauro darbas.

Įvadas. Agresija, agresyvus elgesys teoriniu aspektu. Vyraujančios agresijos teorijos. Agresijos tipologija. Veiksniai, lemiantys paauglių agresyvų elgesį. Šeima kaip esminis veiksnys. Mokyklos ir bendraamžių įtaka. Žiniasklaidos poveikis paauglių agresyviam elgesiui. Paauglių agresyvaus elgesio raiška. Išvados. 18literatūra.


Paauglystė – sunkus amžiaus tarpsnis, kai itin jautriai reaguojama į visuomeninius įvykius ir visuomenės krizes. Agresyvus elgesys yra vienas iš simptomų, rodančių, kad paauglys turi elgesio sutrikimų. Jei suaugusiųjų elgsenoje paauglys mato daug agresijos, tai ima laikyti priimtinu reiškiniu ir patys naudoja agresiją kaip gynybą. Toks elgesys dažnai žaloja aplinkinius.

Dažniausiai agresija pasireiškia tada, kai nėra patenkinami tam tikri žmogaus poreikiai, norai, lūkesčiai arba agresyviu elgesiu norima apsiginti, atsiriboti nuo aplinkinių. Šis reiškinys daugiausia pasireiškia tarp paauglių. Paaugliai, kuriems sunku pritapti socialinėje grupėje, elgiasi agresyviai norėdami apginti savo interesus. Mokyklos aplinkoje bei bendraamžių tarpe paaugliai konkuruoja tarpusavyje. Todėl paaugliai siekdami įgauti aplinkinių pripažinimą elgiasi agresyviai silpnesniųjų atžvilgiu.Be to, G. Valickas (1997) nustatė, kad dalis paauglių, kurie yra aktyvūs skriaudikai bei patyčių iniciatoriai, ilgainiui yra linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą. Taigi paauglių agresyvus elgesys dažnai sietinas su delinkventiniu elgesiu. Delinkventinis elgesys pasireiškia kaip polinkis pažeisti egzistuojančias elgesio normas. Todėl būtina analizuoti, kokie veiksniai turi įtakos formuotis paauglių agresyviam elgesiui, norint sumažinti agresyvių paauglių skaičių.

Apie agresyvų elgesį, jo atsiradimo priežastis, slopinimo veiksnius nagrinėjo G. Valickas (1997), R. Lindinaitė (2006), Ž. Arlauskaitė (2007), Žukauskienė R. (1999, 2006), R. Jusienė (2007), R. Jurkonytė (2010), N. Bražienė, D. Mockienė, V. Bružienė (2008), V. Navickas, A. Vaičiulienė (2010), A. Suslavičius (2006), E. Trumpienė (2009), J. Sondaitė, R. Žukauskienė (2004),O. Malinauskienė, R. Žukauskienė (2007), G. Čiuladienė (2006, 2007), I. Kajokienė, R. Žukauskienė (2007).Agresyvaus elgesio tipus pagal tam tikrus parametrus tyrė L. Rupšienė ir D. Plačenienė (2002). Šeimos, kaip svarbiausios socializacijos institutą analizavo Vaitekonienė (2001), I. Micienė (2005). Patyčios sampratą kaip agresyvaus elgesio išreiškimo formą mokykloje ir bendraamžių tarpe nagrinėjo V. Targamadzė ir D. Valeckienė (2007), L. Pakalkaitė (2002), Dobryninas, Poviliūnas, Tureikytė, Žilinskienė (2004), V. Targamadzė (2005).Televizijos ir naujausių technologijų plėtros įtaką agresijai pabrėžė D. Gailienė (2010), R. Kiguolytė ir G. Valickas (2008). Tačiau nėra sistemingai aptarti tarpusavio ryšiai tarp socialinių – pedagoginių veiksnių, kurie turi įtakos formuotis paaauglių agresyviam elgesiui. Todėl šiame darbe išryškinama tarpusavio sąveika tarp socialinių – pedagoginių veiksnių, kurie turi įtakos formuotis paauglių agresyviam elgesiui.

Darbo objektas: paauglių (13-15m.) agresyvaus elgesio raiška ir ją sąlygojantys veiksniai.

Darbo tikslas: apibūdinti 13-15 m. paauglių agresyvų elgesįir jo socialinius – pedagoginius kilimo veiksnius.

Darbo uždaviniai: 1) aptarti agresiją, agresyvų elgesį teoriniu aspektu;

2) apibrėžti šeimos, mokyklos, bendraamžių ir žiniasklaidos įtaką paauglių agresyviam elgesiui;

3) paanalizuoti paauglių agresyvų elgesį empiriniu aspektu.

Teoriniai: psichologinės, sociologinės ir edukologinės literatūros analizė;

Empiriniai: Remiantis tyrėjų empirinių tyrimų duomenimis interpretuoti paauglių agresyvaus elgesio apraiškas.

Šiandieniniame gyvenime gana dažnai susiduriame su agresyviai nusiteikusiais žmonėmis. Norint suvokti agresyvų elgesį būtina paanalizuoti agresijos sąvoką kaip iš jos kilantį veiksnį. Agresija yra populiari elgesio forma – turbūt nėra žmogaus, kuris gali sąžiningai prisipažinti, jog jis niekada nėra buvęs fiziškai ar verbaliai agresyvus. Yra labai daug agresijos apibūdinimų. Agresija verčiant iš lotynų kalbos „aggressio“ reiškia užpuolimą. Agresija psichologiniu aspektu apibūdinama kaip puolimas, turint tikslą ką nors fiziškai sužaloti ar psichiškai paveikti (Tarptautinių žodžių žodynas, 1999, p.19). Psichologiniu atžvilgiu agresiją galima apibūdinti kaip užsispyrimas, įniršis, priepuolis, įžeidinėjimas, vogimas, daiktų laužimas, šantažavimas, žudimas, nusikalstamumas ir pan. „Psichologijos žodyne“ (1993, p.9) agresija apibūdinama kaip priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Kaip pastebi, N. Bražienė, D. Mockienė ir V. Bružienė (2008), remiantis šiais žodynais dviejų žodžių sąvokos skiriasi vienu žodžių junginiu: psichologiniame aiškinime pabrėžiamas agresijos tikslas – demonstruoti pranašumą, t.y. įvairiais būdais parodyti savo pranašumą.

Paauglių (13 – 15m ) agresyvus elgesys ir jo priežastys. (2016 m. Kovo 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/paaugliu-13-15m-agresyvus-elgesys-ir-jo-priezastys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:58