Paauglių delinkventinio elgesio sąsajos su tėvų elgesio ypatumais


Psichologijos kursinis darbas.

Įvadas. Literatūros apžvalga. Delinkventinio elgesio samprata. Delinkventinio elgesio formos ir tendencijos Lietuvoje. Delinkventinio elgesio lyčių skirtumai. Tėvų auklėjimo stiliai ir netinkamo elgesio formos. Emocinis smurtas šeimoje ir jo įtaka paauglių delinkventiniam elgesiui. Fizinis smurtas šeimoje ir jo įtaka paauglio delinkventiniam elgesiui. Seksualinis smurtas šeimoje ir jo įtaka paauglių delinkventiniam elgesiui. Išvados. Literatūros sąrašas.


Paauglių delinkventinis elgesys yra viena svarbiausių šiuolaikinių problemų. Paauglių delinkventų amžius kas metai vis jaunėja, o nusikalstama veika vis sunkėja. Paauglio socializacijai, jo nuostatų ir vertybių formavimuisi neišvengiamai daro įtaką artimiausia jo aplinka: šeima, mokykla, bendraamžiai ir t.t. Šiame darbe didelis dėmesys skiriamas paauglio šeimai, t.y. tėvams, įtėviams ar globėjams, jų elgesio ypatumams, kurie lemia vaiko vystymąsi ir elgesį paauglystėje. Vaiko socialinis vystymasis prasideda dar ankstyvoje vaikystėje ir jį įtakoja daug veiksnių , vienas jų - santykiai su tėvais. Dar kūdikystėje galima stebėti kaip vaikai imituoja ir atkartoja savo tėvų elgesio fragmentus. Taigi įvairaus amžiaus vaikai dažnai elgiasi ir bendrauja taip kaip jų šeimose yra įprasta. Šeimos poveikis vaikui yra gausiai tyrinėjamas. Tam , jog vaikas sveikai vystytųsi visais gyvenimo etapais , anot E. Eriksono, reikalingos dvi sąlygos: tėvai turi būti supratingi bei jautrus ir adekvačiai reiklus bei kontroliuojantys vaiko elgesį. Šios dvi sąlygos užtikrina, jog vaikas bus emociškai stabilus, socialus bei laimingas. Tačiau jei šios sąlygos nėra tenkinamos arba jomis yra piktnaudžiaujama dalis tyrimų rezultatų rodo, jog vaikai augdami tokiose šeimose dažnai tampa agresyvūs, sunkiai valdo savo emocijas, tampa egoistiški, protestuojantys, neretai turi problemų su priklausomybėmis. Toks agresyvus, kartais net smurtinis elgesys dažnai pasireiškia paauglystėje, kuomet prasideda organizmo ir asmenybės brendimo laikotarpis, kuriuo metu paaugliai išgyvena daug emocijų, prieštaringų išgyvenimų, yra daug jautresni aplinkai bei daug skaudžiau reaguoja į apribojimus, nusivylimus ar gyvenimo eigoje pasitaikančius pokyčius. Paauglių konfliktiškas elgesys šiame gyvenimo etape jiems atrodo priimtina bendravimo forma, kurios dėka jie gali apginti savo įsitikinimus bei įtvirtinti save kaip asmenybę šiame pasaulyje. Heilbrun K., Goldstein N. E., Redding R. E (2005) teigia ( cit.J. Žukauskaitė, 2012 ), jog „ jaunų žmonių delinkventinis elgesys yra laikomas normaliu, įprastu ir laikinu reiškiniu šiuo amžiaus tarpsniu. Paprastai toks elgesys baigiasi kartu su paauglyste ir tik maža nusižengusių paauglių dalis tęsia neteisėtą elgesį tapę suaugusiais. Tuo tarpu dauguma nusikalstamas veikas padariusiųjų paauglių suaugę būna socialūs ir produktyvūs.“ Tęsiantys neteisėtą elgesį jaunuoliai vadinami delinkventais.

Darbo problema. Didėjantis paauglių delinkventinis elgesys yra didelė Lietuvos visuomenės ir viso pasaulio problema bei skatina analizuoti kokios priežastys tai lemia. Paskutiniais 2014 m. statistikos duomenimis 1,1 tūkst. nepilnamečių ( iš jų 84 paaugliai yra įkalinti) atliko 3,4 tūkst. (2013 m. 3,1 tūkst.) nusikalstamų veikų ( Lietuvos statistikos metraštis, 2014 ).

Darbo tikslas. Aprašyti paauglių delinkventinės elgsenos atsiradimo priežastys tėvų netinkamo elgesio kontekste.

Apibūdinti ir išnagrinėti delinkventinio elgesio formas, bei šio elgesio skirtumus tarp lyčių.

Apžvelgti tėvų elgesio ypatumus: netinkamą elgesį (tėvų piktnaudžiavimą valdžia, vengimą atlikti tėvų pareigas - neįsitraukimą, žiaurų ir asocialų tėvų elgesį).

Vaikystės patirtis artimoje aplinkoje, sąveikos su šeimos nariais formuoja tą aplinką atspindintį vaiko elgesį, o delinkventinio elgesio apraiškos fiksuojamos jau 8-10 vaiko gyvenimo metais, tačiau dažniausiai nusikalsta 14-16 metų paaugliai (Justickaja, Uselė, Kalpokas, 2008).

„Delinkvento“ sąvoka gali būti traktuojama kaip tarpinis variantas tarp įstatymo laikymosi bei įstatymo laužymo. Dažniausiai delinkventai nepadaro rimtų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, tai labiau paaugliui būdingas eksperimentavimas ir savo galimybių ribų išbandymas, kas mūsų visuomenėje suprantama kaip moralinių elgesio normų laužymas (-pvz.: konfliktiškas elgesys, maištavimas, protestai, valkatavimas, bėgimas iš mokymosi įstaigos, iš namų ir t.t.). Tačiau jei vaikas auga šeimoje, kurioje - toks jo elgesys yra palaikomas arba į jį nėra adekvačiai reaguojama, paauglio delinkventinė elgsena gali kartotis ir virsti neteisėta veikla, kuomet už tokį elgesį paaugliai yra baudžiami (-pvz.: vagiliavimas, alkoholinių gėrimų vartojimas, cigarečių pirkimas bei rūkymas, narkotinių medžiagų vartojimas ir pardavinėjimas, chuliganizmas, laiko leidimas su asocialiais asmenimis ir t.t.). Anot D. Matzos (1995), cit. Gavėnaitė (2003), „jeigu paaugliui pasiseka pirmojo nusižengimo atveju likti nepastebėtam ar išvengti bausmės, didelė tikimybė, jog jis toliau pažeidinės teisę, tik dažniau“, todėl didelę reikšmę paauglio delinkventinio elgesio pasikartojimui turi jo aplinkos reakcija į tai, kaip jis elgiasi.

  • Psichologija Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Ieva
  • 17 puslapių (5405 žodžiai)
  • Universitetas
  • Psichologijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 49 KB
  • Paauglių delinkventinio elgesio sąsajos su tėvų elgesio ypatumais
    10 - 1 balsai (-ų)
Paauglių delinkventinio elgesio sąsajos su tėvų elgesio ypatumais. (2017 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/paaugliu-delinkventinio-elgesio-sasajos-su-tevu-elgesio-ypatumais.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 13:12