Paauglių kūno kultūros pamokų nelankymo, santykių su bendraamžiais ir mokytojo elgesio stiliaus sąsajos


Kuno kulturos pamoku lankomumas. Paauglių kultura. Kuno kulturos nelankymas. Paaugliu kuno kultura. Kuno kulturos lankomumas. Kuno kulturos mokiniu lankomuma itakojantys veiksniai. Paaugliu poziuris i kuno kultura. Sąsajos, santykiai. Kaip nelankyti kuno kulturos. Paaugliu kultura elgesys.

Kūno kultūros diplominis darbas. Įvadas. Darbo tema: paauglių kūno kultūros pamokų nelankymo, santykių su bendraamžiais ir mokytojo elgesio stiliaus sąsajos. Priedai. Literatūros apžvalga. Mokinių pamokų lankomumo tvarka lietuvos mokyklose. Kūno kultūros pamokų reikšmė mokykloje. Mokinių požiūris į fizinį aktyvumą. Sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimo lygio ir patyčių sąsaja, dažnumas. Mokytojų požiūris į mokinių dorovinių vertybių ugdymą. Mokytojo pedagoginis meistriškumas. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tyrimo rezultaitai ir jų analizė. Tyrimo rezultatų aptarimas. Išvados.


Paauglių kūno kultūros pamokų nelankydarbo tema: paauglių kūno kultūros pamokų nelankymo, santykių su bendraamžiais ir darbe keliama hipotezė – nepatenkinami santykiai su bendraamžiais ir kūno kultūros mokytojo elgesio stilius įtakoja kūno kultūros lankomumą.

Darbo tikslas – nustatyti paauglių kūno kultūros pamokų nelankymo santykių su bendraamžiais ir mokytoj . Nustatyti sąsajas tarp pamokų kūno kultūros lankomumo ir santykių su bendraamžiais bei mokytojo elgesio stiliumi.

Atlikus literatūros analizę gaunama išvada, kad pamokų lankomumas yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių pažangumą mokykloje. Mokyklos neldarbo tema: paauglių kūnodarbo aktualumas. Žymiausi žmonijos mąstytojai fizinį lavinimą laikė būtina visapusiškos asmenybės sąlyga. Kad tobulėtų siela, kūną miklino dar senovės graikai. Pedagogikos mokslo pradininkas j. A. Komenskis rašė: mes įpareigoti saugoti kūną nuo ligų ir nelaimingų atsitikimų pirmiausia dėl to, kad jis yra sielos namai ir dar vieninteliai. O jeigu jie yra palengvėle plyšėdami vienoj ar kitoj vietoj, tai vienišai sielai tenka gyventi nepatogiame bute. Taigi jei pasaulio rūmuose, į kuriuos įleido mus dievo maloningumas, norime išbūti ko ilgiausiai, turime uoliai rūpintis šia lūšnele . Ir vėliau visų laikų pedagogai fizinį lavinimą laikė įvairiapusio ugdymo pagrindu. Fizinis lavinimas, be to, padeda žmogui pasirengti darbui, gynybai, giminės pratęsimui.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, maždaug kas trečias moksleivis yra nepakankamai fiziškai aktyvus, o kas penktas - nemėgsta kūno kultūros pamokų.

Neigiamą moksleivių požiūrį į kūno kultūros pamokas formuoja prastos sporto salės bei aikštynai, prasta persirengimo kambarių bei dušų būklė. Kai kuriose mokyklose sporto aikštynus bei dušus labai prastai vertina beveik visi moksleiviai. Klaipėdoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad nemažai vaikų kūno kultūros pamokomis nepatenkinti dėl per didelių krūvių bei reikalavimų, o kai kurie nurodė, kad tingi sportuoti, kad nepatogu nešiotis aprangą ir tai, kad per mažai būna laiko persirengti bei nusiprausti.

Hipotezė – nepatenkinami santykiai su bendraamžiais ir kūno kultūros mokytojo elgesio stilius įtakoja kūno kultūros lankomumą.

Darbo tikslas – nustatyti paauglių kūno kultūros pamokų nelankymo santykių su bendraamžiais ir mokytojo elgesio stiliaus sąsajas.

Uždaviniai. Nustatyti paauglių kūno kultūros pamokų lankomumą. Nustatyti santykius su bendraamžiais. Nustatyti kūno kultūros mokytojo elgesio stilių.

Paauglių kūno kultūros pamokų nelankymo, santykių su bendraamžiais ir mokytojo elgesio stiliaus sąsajos. (2011 m. Rugpjūčio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/paaugliu-kuno-kulturos-pamoku-nelankymo-santykiu-su-bendraamziais-ir-mokytojo-elgesio-stiliaus-sasajos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:30