Pabėgėlių imigracijos įtaka es šalių darbo rinkai


Ekonomikos bakalauro darbas.

Įvadas. Migracijos ir darbo rinkos teoriniai aspektai. Gyventojų migracijos teoriniai aspektai. Migracijos priežastys, formos ir tipai. Migracijos padariniai šalių darbo rinkoms teoriniu aspektu. Darbo rinkos teoriniai aspektai. Nedarbo priežastys ir jo mažinimo priemonės. Pažeidžiamiausios grupės darbo rinkoje ir jų integravimas į rinką. Europos Sąjungos šalių ekonominė politika ir darbo rinkos rodikliai. Pabėgėlių integracijos įtakos ES šalių darbo rinkos rodikliams, koncepcinis modelis. Pabėgėlių imigracijos įtaka Europos sąjungos šalių darbo rinkai. Pabėgėlių imigracijos į Europos Sąjunga mąstai. Labiausiai pabėgėlių imigracijos veikiamų, Europos Sąjungos šalių, darbo rinkų analizė. Vokietijos vaidmuo pabėgėlių kontekste ir dabartinė šalies darbo rinkos situacija. Vengrijos vaidmuo pabėgėlių kontekste ir dabartinė šalies darbo rinkos situacija. Švedijos vaidmuo pabėgėlių kontekste ir dabartinė šalies darbo rinkos situacija. Liuksemburgo vaidmuo pabėgėlių kontekste ir dabartinė šalies darbo rinkos situacija. Emigrantų integracijos į darbo rinką poveikio vertinimo koncepcinis modelis. Koncepcinio modelio pritaikymas Vokietijos, Vengrijos, Švedijos ir Liuksemburgo šalių pavyzdžiu. Koncepcinio modelio pritaikymas Švedijos darbo rinkos imigrantų poveikiui ištirti. Išvados. Literatūra. Priedai.


Kiekvienoje šalyje yra apstu tokių darbo vietų, kurių vietiniai gyventojai nenori dirbti. Į šalį atvykus pabėgėliams imigrantams šios darbo vietos galėtų būti užimtos, toliau vystytųsi šalies ekonomika.

Baigiamojo darbo problema: Pabėgėlių imigracija Europos Sąjungoje, bene dažniausiai šiomis dienomis aptarinėjama tema. Kad ir kiek būtų kalbama ar rašomą apie šią susiklosčiusią situaciją, retas žmogus susimąsto, kaip tai paveiks Europos Sąjungos šalių darbo rinkas. Šių šalių darbo rinkos rodikliai neišvengiamai pasikeis, todėl derėtų išanalizuoti pabėgėlių imigracijos įtaką Europos Sąjungos šalių darbo rinkos rodikliams.

Baigiamojo darbo tikslas: Įvertinti, kokią ekonominę įtaką, darbo rinkai, turės pabėgėlių imigracija į ES.

2. Sukurti emigrantų integracijos į darbo rinką poveikio vertinimo koncepcinį modelį;

4. Labiausiai pabėgėlių imigracijos veikiamų, Europos Sąjungos šalių, darbo rinkų analizė;

5. Koncepcinio modelio pritaikymas labiausiai pabėgėlių imigracijos veikiamos šalies pavyzdžiu.

Baigiamojo darbo metodai: mokslinės literatūros bei statistinių dokumentų lyginamoji analizė, duomenų rinkimas ir sisteminimas, surinktų duomenų, horizontalioji analizė, apibendrinimas bei grafinis analizės duomenų pavaizdavimas.

Migracijos procesų pradžia pastebima dar prieš šimtmečius, tačiau tai nebuvo toks opus reiškinys, todėl nei migracijos priežastys, nei jos statistika nebuvo tiriama. Tik XX a. 7 dešimtmetyje dėmesys į migraciją buvo atkreipiamas, kuomet ji ir buvo pradėta aktyviai tirti (Kripaitis, Romikaitytė, 2005).

Migracija nėra vienkartinis, baigtinis įvykis; jis turi įtakos tiek migruojančio žmogaus, tiek nemigruojančio, gyvenimui, tiek bendruomenei, iš kurios ir į kurią, migruojama.

Migracija yra bendrinis terminas, kuris apibūdina tiek imigracijos, tiek emigracijos procesus. Imigracija, tai atvykimas į tam tikrą valstybę. Tuo tarpu emigracija, tai procesas, kurio metu iš tam tikros valstybės yra išvykstama. ES aplinkybėmis, šios sąvokos traktuojamos taip (Europos migracijos tinklas, 2011):

Vaitekūnas (2006, p. 263) išskiria dar vieną migracijos rūšį – švytuoklinė migracija (angl. commuting). Švytuoklinė migracija, tai tokia migracija , kuri lydi kiekvieną iš mūsų kasdien, tai kasdienis važinėjimas į darbą, mokyklą, studijas ir pan. (prie švytuoklinės migracijos nėra priskiriamas karinių pajėgų judėjimas).

Plačiau šiame darbe bus aptariama tik viena iš migracijos rūšių – darbo migracija. Darbo jėgos migracija - asmenų judėjimas darbo tikslu iš vienos valstybės į kitą arba savo gyvenamosios šalies viduje (Europos migracijos tinklas, 2011).

Migraciją gali įtakoti daugybė veiksnių, dažniausiai literatūros šaltiniuose nurodomi šie veiksniai – ekonominiai, politiniai, ideologiniai, rasiniai, etiniai ir kiti veiksniais. Visgi V.Kvainauskaitė (2004 p.44) teigia, kad didžiausią reikšmę emigracijos sprendimo priėmimui turi pats žmogus, tik jis gali nuspręsti emigruoti ar ne (omenyje turima savanoriška migracija). Todėl kalbant apie darbo migracijos priežastis, jos gali būti skirstomos į makrolygio ir mikrolygio.

Makrolygio veiksniai, tai tokie veiksniai, kurie supa žmogų jo aplinkoje – darbo užmokestis, užimtumas šalyje, šalies išsivystymo lygis ir pan. Tuo tarpu mikrolygiai veiksniai, tai tokie veiksniai, kurie glaudžiai susiję su pačiu žmogumi – kalbos barjeras, amžius, lytis, šeiminė padėtis ir pan.

Sipavičienė A., kaip pagrindinius migracijos veiksnius išskiria vykstančius socialinius ekonominius procesus. Pasak jos, remiantis užsienio šalyse gyvenančių lietuvių apklausos duomenimis, pagrindinis migracijos motyvas – ženkliai didesnis atlyginimas. Net 90% respondentų, kaip pagrindinę migracijos priežastį įvardino būtent atlyginimo dydį (Sipavičienė, 2006).

  • Ekonomika Bakalauro darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 61 puslapis (15905 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 1452 KB
  • Pabėgėlių imigracijos įtaka es šalių darbo rinkai
    10 - 1 balsai (-ų)
Pabėgėlių imigracijos įtaka es šalių darbo rinkai. (2016 m. Rugpjūčio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/pabegeliu-imigracijos-itaka-es-saliu-darbo-rinkai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:43