Pabėgelių integracija


Viešojo administravimo referatas.

Situacijos pristatymas ir problema. Valstybės vykdoma politika pabėgėlių atžvilgiu. Teisinė bazė pabėgėlių atžvilgiu. Dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių , gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje , integracijai tvarkos aprašo patvirtinimo. Pabėgėlių integracijos valdymo tinkamumas. Probleminė sritis. Bibliografijos šaltinių sąrašas.


Lietuvoje jau gerą dešimtmetį gyvena įvairių šalių pabėgėlių. Pasitraukę nuo karo, smurto, persekiojimo, teroro, politikos. Vis daugiau pastarųjų, gavusių prieglobstį, siekia susikurti naujus namus Lietuvoje, todėl pabėgėlių integracijos klausimas užima svarbią vietą.

Adaptuojantis svetimoje šalyje pabėgėliai susiduria su įvairiomis integracijos problemomis: įsidarbinimo, švietimo, būsto, sveikatos priežiūros bei socialinių ryšių srityse (Bartkevičienė, Raudeliūnaitė, 2012; Čeponytė et al., 2009).

Nors dažniausiai susiduriama su nesėkmingomis pabėgėlių integracijos apraiškomis, tačiau egzistuoja ir nemažai sėkmingų imigrantų istorijų. Viena iš jų – dviejų Sirijos pabėgėlių (Pierr’o ir Aziz’o) sėkminga adaptacija Lietuvoje, sukūrus nuosavą verslą.

Kaip teigia Jungtinių Tatutų pabėgėlių agentūra (2015), abu vyrai kilę iš Sirijos miesto Hassake, tačiau pirmą kartą susitiko prašydami prieglobsčio Lietuvoje. Azizas į Lietuvą atvyko 2005 m., o Pierras - 2012 m. Pastaruosius jungia panašūs tikslai, ateities bei verslo planai – pasilikti šalyje, dirbti ir gyventi normalų gyvenimą Lietuvoje, kuri tapo jų naujais namais. Čia jie sukūrė nuosavą verslą – atidarė naują piceriją Vilniuje.

Valstybės politika pabėgėlių atžvilgiu yra įgyvendinama pagal paramos integracijai modelį. Pastarasis plačiau analizuojamas žemiau esančiame paveiksle.

Kai prieglobsčio prašytojui suteikiamas prieglobstis Lietuvoje (pabėgėlio statusas, papildoma apsauga, laikina apsauga), dažniausiai prasideda prieglobstį gavusių užsieniečių integracija Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, kuri tęsiama savivaldybių teritorijose. Lietuvoje iš valstybės biudžeto skiriama lėšų, t. y. parama, siekiant užtikrinti prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos procesą.

Parama integracijai – tai priemonės, kuriomis prieglobstį gavusiems užsieniečiams sudaromos tokios pat galimybės išlaikyti save ir dalyvauti visuomenės gyvenime, kaip ir kitiems visuomenės nariams. Lietuvoje valstybiniu lygiu remiamos šios prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos sritys: valstybinės kalbos mokymas, švietimas, užimtumas, aprūpinimas gyvenamąja patalpa, socialinė apsauga, sveikatos apsauga, visuomenės informavimas apie užsieniečių integraciją (Bartkevičienė, Bubnys, 2012).

Lietuvoje valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, yra nemažai. Vienos institucijos vykdo pabėgėlių socialinę integraciją, kitos – gerina priėmimo sąlygas. Visos institucijos vienaip ar kitaip yra įsitraukusios į projektinę veiklą. Didelė dalis pastaraisiais metais pabėgėlių integracijai skirtų projektų (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos projektas, Ruklos pabėgėlių priėmimo centro projektas, Vidaus reikalų ministerijos projektas ir kt.) remiami Europos pabėgėlių fondo (toliau - EPF) lėšomis. EPF programos įgyvendinimą administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Analizuojant pabėgėlių integraciją, svarbu akcentuoti ir politikų įtaką nagrinėjamu klausimu.

Kaip teigia K. Sadauskas (2009), politikų sprendimų kokybė lemia visuomenės požiūrį į atvykstančius pabėgėlius. Nuo pastarųjų sprendimų priklauso pabėgėlių integracijos politika Lietuvoje. Tuo tarpu pasaulio nuomonė apie mus taip pat yra jų rankose. Galima teigti, kad politikams atitenka lemiamas vaidmuo formuojant sėkmingą pabėgėlių integraciją šalyje.

Pabėgelių integracija. (2016 m. Gegužės 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/pabegeliu-integracija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:38