Pabėgėlių statuso teisinio reglamentavimo situacija ir problemos Lietuvoje


Sociologijos referatas. Socialinių tyrimų. Darbas. Utena. Žmonės, kurie bėga iš savo šalies baimindamiesi persekiojimo, įsilieja į didesnius migrantų, ieškančių darbo, edukacinių galimybių, keliaujančių pas šeimos narius ar dėl kitų priežasčių, srautus. Išvados.


Žmonės, kurie bėga iš savo šalies baimindamiesi persekiojimo, įsilieja į didesnius migrantų, ieškančių darbo, edukacinių galimybių, keliaujančių pas šeimos narius ar dėl kitų priežasčių, srautus. Paskaičiuota, kad XX amžiaus pabaigoje apie 150 milijonų žmonių gyveno už savo gimtosios šalies ribų, t.y., svetur gyveno apie 2,5 proc. pasaulio gyventojų, arba vienas žmogus iš 40-ies. Apie 15 milijonų arba 10 proc. šių žmonių yra pabėgėliai.

Taigi, Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, susiduria su vis sudėtingesniais išbandymais, susijusiais su mišriais migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių srautais. Rūpestis kyla dėl to, kad prieglobsčio prašymo tikslais dangstosi asmenys, kuriems nėra būtina tarptautinė apsauga, tačiau jie siekia legalizuoti savo atvykimą ir likti šalyje.

Dėl šių priežasčių būtina išsiaiškinti pabėgėlio, prieglobsčio prašytojų sąvokas, apibrėžti, kuo šias kategorijas atitinkantys žmonės skiriasi nuo migrantų ir kodėl pabėgėliams bei prieglobsčio prašytojams teikiama apsauga.

Prieglobsčio prašytojas - tai bendras terminas, apibūdinantis asmenį, kurio prašymas suteikti pabėgėlio statusą dar neišnagrinėtas . Šis terminas gali būti taikomas asmeniui, laukiančiam sprendimo. Ne visi prieglobsčio prašytojai, tačiau daugelis, bus galiausiai pripažinti pabėgėliais. Kol prašymas nebus tinkamai išnagrinėtas, prieglobsčio prašytojas pagal negrąžinimo principą turi teisę nebūti grąžintas ir teisę į tai, kad su juo būtų elgiamasi humaniškai.

Lietuva yra ratifikavus 1951 m. Ženevos konvenciją ir pabėgėlio statusas yra nustatomas remiantis anksčiau minėtu apibrėžimu

Valstybė, norėdama apsaugoti pabėgėlius, privalo žinoti, kas jie yra. Valstybė privalo atskirti tuos, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nuo kitų asmenų, norinčių atvykti į jos teritoriją. Masinės migracijos laikais iškyla būtinybė suvokti ir skirti pabėgėlį nuo paprasčiausio migranto.

Apibendrinant, galima teigti, kad bet kuris asmuo, pateikęs prašymą pabėgėlio statusui gauti, yra vadinamas prieglobsčio prašytoju, ir jis negali būti išsiųstas iš šalies pagal negrąžinimo principą. Konkrečioje valstybėje, priklausomai nuo joje veikiančios teisinės bazės, pabėgėlio statusą gauna asmuo, atitinkantis 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių deklaracijos kriterijus. Tuo atveju, kai asmuo neatitinka šių kriterijų, bet yra nustatyta, jog gimtojoje šalyje jam gresia pavojus, jam suteikiama papildoma apsauga. Lietuvoje pabėgėlio statusas nustatomas pagal 1951 m. Konvencijos ir jos papildymų numatytus kriterijus.

Lietuvoje prieglobsčio prašytojų padėtį reglamentuojanti teisinė bazė, kuri apibrėžia pabėgėlio ir asmens, kuriam suteikta laikinoji ar papildoma apsauga, statusą; numato šiems žmonėms suteiktas teises ir priskirtas pareigas; bei nustato integracinio proceso aspektus. Įstatymai ir kiti teisės aktai apžvelgsimi daugiau istoriniu aspektu, norint pabrėžti Lietuvos Respublikoje vykstančią pabėgėlio integracinės sistemos tobulinimo raidą.

  • Sociologija Referatai
  • 2015 m.
  • 11 puslapių (2588 žodžiai)
  • Kolegija
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 22 KB
  • Pabėgėlių statuso teisinio reglamentavimo situacija ir problemos Lietuvoje
    10 - 4 balsai (-ų)
Pabėgėlių statuso teisinio reglamentavimo situacija ir problemos Lietuvoje. (2015 m. Gegužės 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/pabegeliu-statuso-teisinio-reglamentavimo-situacija-ir-problemos-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:12