Pacientų, sergančių širdies ligomis, žinių vertinimas


Medicinos referatas. Širdis. Širdies ligos. Darbo diena. Slaugos intensyvumo skalė kardiologijos skyriuose. Literatūros sąrašas.


3-Kardiologijos skyriuje atliekamos:chirururginiai širdies ritmo sutrikimų gydymo metodai, pastovioji širdies elektrinė stimuliacija, kateterinė abliacija, išorinė širdies elektrinė defibriliacija. Kardiologinė pagalba teikiama visą parą.

Nuo 2000 metų ligoninė įdiegė ir dirba pagal tarptautinės kokybės vadybos sistemos EN ISO 9001 reikalavimus. 2003 metais resertifikuota sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos veikla. Tai vienintelė tokio plataus profilio sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, kuriai suteiktas tarptautinis kokybės vadybos sertifikatas.

Pacientas - pagrindinis teikiamų paslaugų vertintojas, o geriausia reklama ligoninei - gydytojų ir slaugytojų komandos profesionalumas bei pacientų atsiliepimai.

Pacientų informavimo poreikio tenkinimas šiandien aktuali tema, todėl šio darbo tikslas- nustatyti kardiologinių pacientų informacijos poreikį.

Apibūdinti kardiologinių pacientų slaugos ypatumus.

Išryškinti informavimo charakteristikas slaugant šios pacientus.

Tyrimo objektas - pacientų informacijos poreikis.

Naudojami tyrimo metodai: mokslinė literatūros analizė.

1. Nagrinėjama širdis ,jos sandara ir veikla, trumpa širdies ligų apžvalga,pacientų informavimo charakteristikos, kardiologinių pacientų slaugos ypatumai.

2. Darbo dienos planas,patarimai sėjami su pacientų informacijos poreikių tenkinimo.

Širdies ligos- viena aktualiausių problemų ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje, dėl kurių miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės daugelis lieka invalidais. Nepaisant moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių, šių ligų plitymą sustabdyti nepavyksta.

Dažniausi kardiologinių pacientų nusiskundimai yra skausmas ar diskomfortas krūtinėje. Pirmiausia reikia nustatyti ar paneigti KŠL diagnozę, ir, jei ji patvirtinama, įvertinti riziką. Pirmą kartą nustačius KA, rizika kad pacientas per kitus dvejus metus turės reikšmingą koronarinį įvykį yra nuo vieno iki trijų kartų didesnė negu sveikų bendraamžių.( Šubkovas E., Aidietis A. ir kt. 2005).

KŠL - tai pažeistų susiaurėjusių koronarinių arterijų liga, kuri kasmet jaunėja. Sveikoms koronarinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau, joms susiaurėjus, kraujui sunkiau pasiekti raumenį. Koronarinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas- aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios spindį, pagrindinė KŠL priežastys.Ant kraujagyslių vidinio paviršiaus, iš pratekančio kraujo, nusėda riebalinės kilmės medžiagų, dažniausiai cholesterolio, o veliau jos junginių. Šie ateroskleroziniai židiniai surandėja, sukalkėja suformodami vadinamąsias aterosklerotines plokštelės. Taip pažeista kraujagyslės sienelė pasidaro šiurkšti, jos spindis vietomis labai susiaurėja. Joms susiaurėjus, fizinio, emocinio krūvio metu, širdies raumeniui pradeda stigti deguonies. Žmogus pajunta nemalonius simptomus už krūtinkaulio – spaudimą, deginimą, smaugimą – dažniausiai plintančius į kairę ranką, o vėliau ir į visą krūtinę.Gali trūkti oro, išpilti šaltas prakaitas,padidėti AKS, padažnėti širdies plakimas, atsirasti baimės jausmas Užtrukus priepuoliui gali įvykti širdies infarktas, miršta dalis širdies raumens. Diagnozė patvirtinama atliekant koronarinių arterijų kontrastine rentgenografija (koronarografija). Koronarografija tiksliai nurodo vainikinės arterijos susiaurėjimo laipsnį (procentą) ir vietą. Pagal šiuos duomenis atliekama operacija. Šuntui suformuoti dažniausiai panaudojamas didžiosios poodinės kojų venos transplantatas arba vidinė krūtinės ląstos arterija. (Plevokas P. Ir kt.,2002).

Rizikos veiksnių įtaka KŠL atsiradymui įrodyta seniai. Įvertinus daugybės tyrimų rezultatus, buvo suformuluota KŠL išsivystimo rizikos veiksnių hipotezė, kuri rodo neigiama asmeninį ir aplinkos poveikį, sąlygojantį ligos atsiradimą. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi vienodai svarbus. Kai kuriuos galima keisti, o kai kurių – ne. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai:

Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Rizika gali būti absoliuti, nusakanti ligos tikimybę pagal asmens amžiaus, lyties ir kitų rizikos veiksnių derinių. Santykinė rizika – tai žmogaus absoliučios rizikos santykis su tuo paties amžiaus ir lyties žmogaus, neturinčio jokio rizikos veiksnio.

Visi KŠL rizikos veiksniai skirstimi į 2 grupes.

Halbjorg Almas (1999) teigimu pastaraisiais metais atliekamas bendras šviečamas darbas apie KŠL rizikos veiksnius ir gyvenimo būdą.Tokiame prevenciniame darbe yra svarbu labai akcentuoti sveikus ir gerus gyvenimo būdo įpročius, o ne apribojimus ir draudimus. Sveikatos darbuotojai turetu išsiaiškinti, kaip patys pacientai supranta, kas yra gera sveikata ir protingas gyvenimo būdas ir tokį supratymą jie turi laikyti mokymo pagrindu. Svarbu sukurti paciento motivacija, kad jis norėtu užkirsti kelią širdies ligai. Daug pasiekiama, kai pacientas supranta, kad pats gali sustabdyti arba apriboti žalingų pakenkimų vystymąsi koronarinėse arterijose.

  • Medicina Referatai
  • 2015 m.
  • 23 puslapiai (6703 žodžiai)
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Pacientų, sergančių širdies ligomis, žinių vertinimas
    10 - 5 balsai (-ų)
Pacientų, sergančių širdies ligomis, žinių vertinimas. (2015 m. Kovo 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/pacientu-serganciu-sirdies-ligomis-ziniu-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:20