Pagalba besivystančioms šalims referatas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Besivystančios šalys. Besivystančių šalių sąrašas. Besivystančioms šalims būdingi bruožai. Ekonominiai požymiai. Ekologiniai požymiai. Demografiniai požymiai. Politiniai požymiai. Besivystančių šalių klasifikacija. Ekonominė situacija pasaulyje. Ekonominės situacijos pasaulyje priežastys. Pusiaujo paradoksas. Besivystančių šalių ekonominės problemos. Vystomasis bendradarbiavimas. Parama besivystančioms šalims. Europos sąjungos pagalba besivystančioms šalims. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Parama Lietuvai. Lietuvos gyventojų požiūris į pagalbą besivystančioms šalims. Lietuvos parama Gruzijai. Lietuvos parama Afganistanui. Bilo Geitso parama Afrikos gyventojams. Bevaisė finansinė parama trečiajam pasauliui. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Dėl skirtingų materialinių ir socialinių kultūrinių sąlygų šalys pasiekia nevienodų vystymosi rezultatų. Panagrinėkime kliūtis, su kuriomis susiduria atsilikusios šalys, gerindamos gamtinių, darbo, kapitalo išteklių ir technologijų naudojimą.

Gamtinių išteklių trūkumas. Gamtiniai ištekliai pasiskirstę gana netolygiai. Kai kurios ekonomiškai atsilikusios šalys turi pramoninių vario, alavo, boksitų, nitratų, naftos ir kitų telkinių. Daugeliu atvejų gamtos ištekliai priklauso stambioms, industriniu atžvilgiu išsivysčiusių šalių korporacijoms arba yra visapusiškai jų kontroliuojami. Dėl to visas išteklių naudojimo pelnas atitenka užsieniui. Dalis ekonomiškai atsilikusių šalių neturi naudingųjų iškasenų, stokoja ariamosios žemės, energijos išteklių. Dauguma tokių šalių yra centrinėje ir pietų Amerikoje, Afrikoje, Indostano pusiasalyje ir pietryčių azijoje. Dėl to joms nerealu lygintis su JAV ar Japonijos ekonominiu išsivystymu. Nors Šveicarija, Japonija, Izraelis, Pietų Korėja pasiekė aukštą gyvenimo lygį, nepaisant ribotų savo gamtos išteklių.

Spartus gyventojų skaičiaus augimas. Kai kuriose šalyse gyventojų skaičiaus didėjimas aplenkia maisto produktų atsargų didėjimą, ir asmeninis vartojimas krinta. Didelis mirtingumas dėl neprivalgymo ir ligų palaiko statistinius pajamų rodiklius tik išgyvenimo lygio.

Dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo, didėjant bendrai apimčiai, BVP vienam gyventojui gali nepasikeisti ar net imti mažėti.

Didelis nedarbas. Besivystančioms šalims būdingas aukštas nedarbo lygis ir nepakankamas darbo jėgos panaudojimas. Daugumos ekonomistų nuomone, sparčiai augančiose besivystančių šalių urbanizacijos zonose darbas sudaro 15 – 20 %. Dėl masinės gyventojų migracijos iš kaimo į miestą nedarbas mieste 2-3 kartus didesnis negu kaime.

Visoms atsilikusioms šalims trūksta investicinių prekių – gamybinių statinių, mašinių ir įrengimų, socialinės infrastruktūros. Tik padidinus darbo jėgos aprūpinimą fondais, galima pakelti darbo našumą ir gyvenimo lygį.

Besivystančiose šalyse trūksta dirbamosios žemės, todėl daugiau žemės ūkio produkcijos gali būti sukurta, tik aprūpinus darbo jėgą įrengimais.

Jei dėl investicijų apimties padidėjimo produkcijos augimo tempai aplenkia gyventojų augimo tempus, tai padidėja santaupos, dėl kurių išauga kapitalianiai idėjimai. Kitaip sakant, tolimesnį kapitalo įdėjima skatina jis pats.

Kai kurios atsilikusios šalys nepajėgios sudaryti vientisos nacionalinės ekonomikos vystymo sąlygų. Genčių santykiai, genčių vaidai, mažina ekonominį aktyvumą genties viduje, galimybes plėtoti efektyvią gamybos specializaciją ir prekybą.

Religinių papročių laikymasis gali apriboti darbo dienos trukmę. Be to, nemaža dalis lėšų, kurios galėtų būti naudojamos investicijoms, skiriamos religinėms ceremonijoms finansuoti. Religija atsilikusiose šalyse turi įtakos asmeninei iniaciatyvai, šeimos planavimui ir kt.

Formalus ir neformalus visuomenės susiskirstymas į kastas sąlygoja neteisingą darbo išteklių paskirstymą, nes darbo pasidalijimas įgyvendinamas pagal tradicinius kriterijus, o ne pagal sumanumą.

Dvišalė parama – iš šalies valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansuojama parama remiama šalies vyriausybė, atsižvelgiant į jos poreikius. Parama gali būti bendroji, pervedant lėšas į besivystančios šalies, vykdančios skurdo mažinimo politiką, biudžetą, ir sektorinė, nurodant lėšų panaudojimo sektorines veiklas.

Europos Sąjunga veikia krizių zonose visame pasaulyje, įskaitant Libiją, Afganistaną, Okupuotąją Palestinos Teritoriją ir daugelį Afrikos bei Pietryčių Azijos dalių. Ji taip pat vykdo pagalbos operacijas tose vietose, kuriose krizės tęsiasi ilgai ir padėtis po konfliktų tebėra nestabili. Padėti pažeidžiamiausiems pasaulio gyventojams – moralinė tarptautinės bendruomenės pareiga, ir Europos Komisija jau seniai įsipareigojo pagelbėti tokių krizių aukoms. Jos Humanitarinės pagalbos padalinys teikia pagalbą, kuri tiesiogiai tenka nukentėjusiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų tautybės, religijos, lyties ar etninės kilmės.

  • Ekonomika Referatai
  • 2013 m.
  • 21 puslapis (5481 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 522 KB
  • Pagalba besivystančioms šalims referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Pagalba besivystančioms šalims referatas. (2013 m. Lapkričio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/pagalba-besivystancioms-salims-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 22:06