Pagalbiniai istorijos mokslai


Istorijos pagalbiniai mokslai. Pedagogika pagalbiniai mokslai. Istorijos mokslo pagalbiniai mokslai. Pagalbiniai istorijos mokslai konspektas. Saltiniotyra konspektas.

Istorijos konspektas. Pagalbiniai istorijos mokslai. Šaltiniotyra. Istorijos mokslas ir ryšys su šaltinių mokslu. Normatyvinių ir naratyvinių šaltinių apibrėžimai, klasifikacija. Diplomatika. Formuliaro specifika. Aktų rūšys. Viešieji ir privatūs aktai, jų klasifikacija. Popiežiaus kanceliarijos dokumentai. Vokietijos diplomatika. Onomastika. Vietovardžių klasifikacija. Metrologija. Chronologija. Sfragistika. Heraldika.


Specializuoto istorijos šaltinių tyrimo atsiradimas ir vystymasis XVII – XIX a. Skatino visos istoriografijos ir atskirų jos sričių, jų tarpe šaltiniotyros, formavimąsi ir tapsmą istorijos mokslu apskritai bei santykiai savarankiškų jo darinių, vadinamų pagrindiniais istorijos mokslais ir pagalbiniais istorijos mokslais išskirimą. Šaltinių kritikos, pirminių šaltinių panaudojimo istorijos tyrimuose, jų publikavimo vaidmens ir reikšmės išaugimas tapo svarbiausia mokslinio istorijos pažinimo prielaida, jo principų, metodų ir metodikos mokslinio pagrindimo sąlyga. Tokiu būdu jau XIX a. Susiformavo šaltiniotyra arba istorijos šaltinių kritikos mokslas, tiriantis rašytinius, daigtinius, kalbinius, tautosakinius, meninius, vaizduojamuosius ir kitų tipųš istorijos šaltiniu. Jau XVII a. Žanas Mabijonas veikalu De re diplomatica libri sex (1681) padėjo pagrindus mokslinei diplomatikai, o XVII a. J. Gaterio dėka, diplomatika, geneologija ir heraldika pirmą kartą tapo universitetinėmis disciplinomis. XIX a. Imperatoriškajame Vilniaus universitete Jaochimas Levelis pirmasisi parašė darbą apie pagalbinius istorijos mokslus. Specializacija šaltinių kritikoje padėjo suformuoti be minėtų ir kitiems pagalbiniams istorijos mokslams: sfragistika, numizmatika, metrologija, chronologija, istorinė geografija, epigrafika veksilologija. Kitaip tariant, esminis pagalbinių istorijos mokslų bruožas yra specifinė istorijos šaltinių rūšis, reikalaujanti savitų tyrimo būdų ir atskiros tyrimo metodikos, tačiau laikantis bendrųjų istorijos pažinimo principų bei metodų. Priešingu atvėju tektų pripažinti, kad pvz.: istorija ir archeologija yra visai savarankiški mokslai.

kaip mokslo kryptis, nagrinėjanti bei interpretuojanti (reprezentuojanti) dokumentuotą žmonijos praeitį.

Istorijos mokslo teorija – konceptualūs teiginiai apie tiriamąjį dalyką. Istorijos mokslas kaupia visą informaciją, susijusią su tam tikru dalyku (net ir falsifikatus). Mokslas nesiekia naudos. Apima ir faktinę medžiagą. Istorikas netyrinėja pačių faktų. Istorikas sujungia faktus į koncepciją.

Istorijos šaltiniai: apibūdinimas. Šaltinių mokslo specifika. Tyrimo metodai. Šaltinių kritika. Šaltinių klasifikacija. Skaitmeninė informacija.

Šaltinių kritika atsiranda iš šaltinių naudojimo praktikos nuo XV a. Istorijos šaltinių analizė pagrįsta jų kritika. Skiriama:

tretiniai (nepublikuoti šaltiniai, kurių originalas sunaikintas, o išlikusios tik citatos).

unikalūs – atspindi unikalius įvykius, jų bruožus (LT Metrika, Statutai, kunigaikščių privilegijos);

masinio pobūdžio – atspindi masinio pobūdžio įvykius (gyventojų surašymai ir pan.), jų turinys atspindi masinio reiškinio, organizacijos struktūrinius pokyčius; masinis šaltinis turi turėti standartą (spauda, anketos).

Normatyviniai – tokie šaltiniai, kurie turi arba turėjo struktūrą, juridinę galią.

Dokumentai, turintys juridinę galią. Politinio, socioekonominio, juridinio, kultūrinio ir kt. turinio.

Naratyviniai – tai pasakojamieji šaltiniai, sudaromi kompilacijos būdu, turintys ne vieną autorių. Šaltiniams būdinga pradinės ir galutinės datos problema.

Lietuvos dokumentuose išvystyta intituliacija. Invokacija atsiranda XV-XVIa.pr. Arenga sutinkamma retai, o ruseniškuose tekstuose arengos išvis nera. Inskripcija labai trumpa. Plačiai naudojama promulgacija ir naracija. Didžioji dalis turi pertinencija ir sankcija. Absoliuti dauguma turi koroboracija. Liudytojai išlieka iki XVIIIa., o visuotinai pradeta pasirasineti XVIa. per. Berasčiai dedavo tris kryziukus.

LDK metrikoje ir kanc. XVIa. nebuvo griežtos tvarkos kaip klauzules turi būti surašomos. Aktai XVIIa. Pasikeite ir teisiniu ir formuliaro atzvilgiu. Kodifikacija nebuvo atlikta iki valstybes panaikinimo.(?) Bizantine tradicija gudisku tekstu formuliaro iki galo nesuformavo. XVIa. I pusej nusitovi gudisku aktu formuliaras , o antroj pusej jau turi pilna formuliara.

  • Istorija Konspektai
  • 2012 m.
  • 16 puslapių (6625 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 46 KB
  • Pagalbiniai istorijos mokslai
    10 - 3 balsai (-ų)
Pagalbiniai istorijos mokslai. (2012 m. Spalio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/pagalbiniai-istorijos-mokslai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:33