Pagrindinės Mastrichto sutarties gairės


Mastrichto sutartis. Mastrichto sutartis referatas. Trijų ramščių sistema. Mastrichto sutarties samprata. Mastrichto sutartis tekstas. Mastrichto sutartis pasirasiusios salys. Koks mastrichto sutarties pagrindinis tikslas. Mastrichto sutarties valstybes. Mastrichto sutartis pasirasiusios valstybes. Mastrichto sutartis pakeitimai.

Ekonomikos referatas. Mastrichto sutarties samprata. Pagrindiniai Mastrichto sutarties tikslai. Valstybės, pasirašiusios Mastrichto sutartį. „Trijų ramsčių“ sistema. Naujovės po Mastrichto sutarties. EPS. Mastrichto kriterijai. Pakeitimai sprendimų priėmimo procedūrose. Institucijų sistemos pakeitimai. Kitos naujovės ir pakeitimai. Kritika. Mastrichto sutartis po 15 metų. Išvados. Literatūros sąrašas.


1988-1992 buvo laikotarpis, kai europos bendrija siekė įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Daugelio valstybių požiūris į 1986m. Pasirašytą suvestinį europos aktą nebuvo labai optimistinis. Vis dėlto, suvestinis europos aktas buvo geras pagrindas tolimesniam bendrijos plėtojimuisi. 1989 m. Europos komisijos pirmininkas ž. Delors pateikė planą, kaip trimis etapais europos bendrijos valstybėse narėse būtų galima įvesti bendrus pinigus ir įsteigti europos centrinį banką. Delors tikėjo, kad bendra rinka nebus baigta kurti, kol valstybės narės neturės bendrų pinigų. Delors planui buvo pritarta ir nutarta pradėti jį įgyvendinti nuo 1990 m.

1992 m. Buvo žengtas svarbus žingsnis: mastrichto sutartis - tai europos sąjungos sutartis, kurią 1992 m. Vasario d. Nyderlandų mieste mastrichte (todėl ji dažnai vadinama mastrichto sutartimi) pasirašė dvylikos valstybių - airijos, belgijos, danijos, didžiosios britanijos, graikijos, ispanijos, italijos, liuksemburgo, nyderlandų, portugalijos, prancūzijos ir vokietijos - įgaliotieji atstovai. Sutartis įsigaliojo 1993 m. Lapkričio d. Mastrichto sutartis buvo lūžio taškas visoje europos integracijos istorijoje. Modifikuodama ankstesniąsias paryžiaus, romos sutartis ir suvestinį europos aktą, kurie nustatė ekonominį europos integracijos pobūdį, mastrichto sutartis pirmą kartą nubrėžė politinės sąjungos tikslą. Su mastrichto sutartimi ir gimė pats europos sąjungos terminas, kuris pakeitė europos bendrijų pavadinimą. Pačioje sutartyje teigiama, kad sutartis pažymi naują etapą, kuriant dar glaudesnę sąjungą tarp europos tautų. Bendrai paėmus, europos sąjunga nebuvo naujas politinis ar ekonominis vienetas, kadangi europos bendrijų nariai tuo pačiu yra ir es nariais. Taigi nepaisant pavadinimo, ši sutartis vis dėlto nesukūrė naujos sąjungos ar federacijos, o tik sujungė į vieną sutartį skirtingos prigimties bendradarbiavimo formas Viršvalstybingumo principais grindžiamas europos bendrijas ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu grindžiamą bendrą užsienio ir saugumo politiką bei bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Sutartis nenumato kad šis naujas darinys įgys teisinį subjektiškumą. Teisiniu subjektiškumu ir toliau naudojasi tik trys ekonominės bendrijos.

Apskritai es sutartis - sudėtingas teisės aktas. Nėra lengva suprasti atskirai paimtą sutarties tekstą ir juo naudotis, nes jis susideda tiek iš naujų konstitucinių nuostatų, tiek iš europos bendrijų steigimo sutarčių pataisų. Todėl es sutarties tekstą reikia gretinti su europos bendrijų steigimo sutartimis.

  • Ekonomika Referatai
  • 2010 m.
  • 15 puslapių (2761 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Pagrindinės Mastrichto sutarties gairės
    10 - 1 balsai (-ų)
Pagrindinės Mastrichto sutarties gairės. (2010 m. Spalio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/pagrindines-mastrichto-sutarties-gaires.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:30