Pagrindinės vienmetės gėlės


Floristikos kursinis darbas.

VIENMETĖS GĖLĖS Vienmečių gėlių grupės charakteristika. Vienmečiai dekoratyvieji augalai. Pagrindinės vienmetės gėlės. Visžydė begonija. Dekoratyvumo grupė. Bioekologinė grupė. Reiklumas aplinkai. Puikioji gvaizdūnė. Siauralapė gvaizdūnė. Pilkoji leukonija. Žieminių leukonijų auginimas. Vasarinių leukonijų auginimas. Dviragė leukonija. Hibridinė petunija. Augalo charakteristika. Žiedo charakteristika. Botaninis pavadinimas. Lietuviškas pavadinimas. Aukštis , cm. Skersmuo , cm. Kininis ratilis. Didysis serentis. Reiklumas aplinka. Gvazdikinis serentis. Smulkiažiedis serentis. Darželinis šalavijas. Hibridinė verbena. Kanadinė verbena. Paprastoji verbena. Švelnioji verbena. Didysis žioveinis. Meksikinis žydrūnis. Paskutinio dešimtmečio gėlės.


Vienmečių gėlių vegetacija nevienoda. Labai ilgos vegetacijos yra netipiškos vienmetės gėlės, t.y. tėvynėje augančios kaip daugiametės. Šios gėlės paprastai sėjamos vasario - kovo mėnesį patalpose. Visžydės grakščiosios begonijos sėjamos net sausio mėnesį. Rudgrūdėlių, pajūrinių lobularijų, darželinių laumakių, klarkijų, sausučių vegetacija trumpa (3 - 5 mėnesiai), todėl jos dažniausiai sėjamos tiesiai į lysves lauke.

Pastaruoju metu, labai pabrangus kurui, vienmečių gėlių daigai galėtų vėl būti auginami biokuru (mėšlu) šildomuose inspektuose.

Į nuolatinę vietą sėjamos persodinimo nemėgstančios, dažnai negausią šaknų sistemą turinčios vienmetės gėlės. Tai visos vienmetės vijoklinės (virkšteniai, sukučiai, pupelės, pelėžirniai, nasturtės), varpinės sausažiedės (kiškio uodegėlės ir ašarėlės, dekoratyviniai miežiai), klarkijos, lobularijos, rudgrūdėlės ir kt. Jas stengiamasi sėti kuo rečiau, o per tankiai sudygę daigai retinami.

Nors 1962 m. nutarta, kad iki 1965 m. daugiamečių gėlių gėlynai Lietuvos miestuose turi užimti ne mažiau kaip 60 proc. bendrojo jų ploto, tačiau, pateiktais duomenimis, taip nėra. Vienmetės gėlės ir ateityje užims svarbią vietą gėlių pasaulyje, todėl reikia plėsti jų rūšinę ir veislinę sudėtį, gerai žinoti auginimo technologijas bei pritaikymo galimybes.

Begoninių (Begoniaceae) šeimos augalai, kilę iš tropikų ir subtropikų. Žinoma apie 1000 šios genties begonijų rūšių. Dauguma jų daugiamečiai augalai ir auginami patalpose, vazonuose. Gentis pavadinta Santo Domingo gubernatoriaus M. Begono, gyvenusio 17 a., garbei. Lietuvos gėlynuose kaip vienmetės auginamos dvi rūšys: visžydė begonija (B. semperflorens Link. et Otto) ir grakščioji begonija (B. gracilis N. B. Kr.).

Daugelis autorių nesutaria dėl šių dviejų rūšių savarankiško egzistavimo bei morfologinės charakteristikos. Manoma, kad ilgos selekcijos dėka sukurtos naujos sodinės grupės kildinamos iš abiejų rūšių ir sunku nustatyti, kurios rūšies požymiai vyraujantys. Kai kurių autorių nuomone, šiame procese dalyvavo ir Šmidto begonija (B. schmidtiana Regel) bei kitos rūšys.

Naujesnėje literatūroje (19) nurodoma tik visžydė begonija, turinti dvi sodines grupes: visžydžių ir grakščiųjų. Visžydėms begonijoms priskiriami augalai, užaugantys iki 30 - 50 cm aukščio, mažai besišakojantys, dideliais ir blizgančiais lapais bei stambiais, iki 5 cm skersmens, žiedais.

Grakščiųjų begonijų sodinei grupei priskiriamos begonijos, užaugančios iki 12 - 25 cm aukščio, gausiai besišakojančios, nedideliais žaliais arba purpuriniais lapais.

Į lauką sodinama praėjus šalnoms, kurioms begonijos labai jautrios, 10 - 20 cm atstumais, priklausomai nuo sodinės grupės ir veislės. Visžydes begonijas galima auginti kambariuose, kas 2 - 3 metus atnaujinant kerus. Pavasarį senų begonijų viršūnės nupjaunamos ir dauginamos. Seni kerai tręšiami.

Begonijos pakenčia sausras, mėgsta saulėtas vietas. Gali augti ir pusūksmėje.

Lauko begonijos, kitaip negu kambarinės, ypač karališkosios, auga rūgščioje dirvoje - pH 4,5 - 5,5.

Nors ir mažiau nei kitas, visžydes begonijas gali pažeisti diegavirčių, miltligių ir bakteriozių sukėlėjai.

Šaknis gali pažeisti gumbiniai nematodai, lapus ir stiebus - žemuoginės erkės, šiltadaržiniai baltasparniai, dvispalvės minamusės.

Visžydes begonijas galima sodinti lysvaitėse, klombose, parteruose, įvairiose gėlinėse, balkonuose, kapinėse.

Gentyje apie 15 rūšių, kilusių iš Amerikos žemyno, daugiausia Meksikos. Į Europą introdukuota 18 - 19 a. Lietuvoje plačiausiai auginama puikioji gvaizdūnė, rečiau - siauralapė gvaizdūnė.

Gvaizdūnės plačiai auginamos visų rūšių vienmečių gėlių gėlynuose, kapinėse, balkonuose. Nuskinti žiedynai vandenyje išsilaiko 10-12 dienų. Juos galima džiovinti sausoms puokštėms. Gvaizdūnės galima auginti gėlinėse ir konteineriuose. Medingasis augalas.

Kerai kompaktiški, gausiai šakoti, 30 - 35 cm aukščio. Žiedynai - 4,5 - 5,0 cm skersmens, rudi, geltonu apvadu ant liežuviškų žiedų. Vienas augalas išaugina 30 - 35 žiedynus. Žydėti pradeda birželio pabaigoje ir žydi 120 - 130 dienų. Sėklas subrandina.

Pagrindinės vienmetės gėlės. (2016 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/pagrindines-vienmetes-geles.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:30