Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai ir jų vertinimas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Bendrasis vidaus produktas. Bvp. Gamybos apskaitos būdai. Nedarbas. Bedarbystė ir jos rūšys. Nedarbo lygis. Infliacija. Pagrindinių makroekonomikos rodiklių tarpusavio priklausomybė. Teorinė gamybos, nedarbo ir infliacijos priklausomybė. Bendrojo vidaus produkto ryšys su kitais makroekonominiais rodikliais. Infliacijos ryšys su kitais makroekonominiais rodikliais. Ekonomikos atsigavimo prognozes Lietuvoje ir pasaulyje. Ekonomikos atsigavimo prognozės Lietuvoje. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Ekonomikos atsigavimo prognozės pasaulyje. Išvados. Literatūra ir šaltinai.


Makroekonomika kaip mokslas pagrindžia įvairių ekonominių diskusijų suvokimą ir sprendimų priėmimą („Makroekonomika“ Kaunas*Technologija*2001).

Funkcinį nedarbą - asmenys laikinai esantys be darbo dėl darbo vietos pasikeitimo.

Struktūrinį nedarbą - atsiranda dėl ekonomikos restruktūrizacijos.

Ciklinį nedarbą - atsiranda dėl produkcijos paklausos sumažėjimo ir padidėjimo.

Žemas nedarbo lygis. Nedarbas tai reiškinys visuomenėje, kai dalis darbingų asmenų nedalyvauja kuriant šalies vidaus produktą, neturi darbo ir pragyvenimo šaltinio.

Gamybos lygio kitimas daro įtaką nedarbo ir infliacijos lygio kitimui. Taigi, nuo šalyje sukuriamo BVP priklauso šalyje esantis nedarbo lygis bei infliacijos lygis. Kai šalyje kyla gamybos lygis (ekonominis pakilimas), mažėja nedarbo lygis, kadangi sukuriama daugiau darbo vietų, įdarbinama daugiau įvairių specialybių žmonių, o infliacijos lygis tuo laikotarpiu didėja.

BVP rodo metų gamybos rezultatą, kuris leidžia pirmiausia nustatyti ekonomikos būklę, taip pat atskleisti daugelį ryšių tarp gamybos ir nedarbo lygio, kainų lygio, pajamų ir kitų rodiklių. BVP kitimas parodo ekonomikos spartėjimą ar lėtėjimą, t. y. ekonomikos vystymosi greitį, ir atspindi verslo ciklą. Kai BVP mažėja nemažiau kaip du ketvirčius iš eilės prasideda ekonomikos lėtėjimas. Ekonomikos traukimasis, BVP mažėjimas daro įtaką ne tik įprastam lėšų paskirstymui, bet ir turi lemiamą reikšmę šalies biudžeto formavimui, visai ekonominei politikai. Kai BVP mažėja, akivaizdu, kad mažiau pagaminama prekių ir mažiau teikiama paslaugų. O tai leidžia manyti, kad kartu su paklausos ir vartojimo mažėjimu, mažėja kapitalas, investicijos ir pajamos. O mažėjanti paklausa ir vartojimas bei ekonomikos susitraukimas skatina bendrą kainų lygio mažėjimą. Taigi , BVP su infliacija yra glaudžiai susijęs.

Nors makroekonominiai rodikliai liudija Lietuvą jau išgyvenus sunkų ūkio nuosmukį, tačiau krizės pasekmės dar bus juntamos.

Bendrasis vidaus produktas beveik viską pasako apie šalies ekonomikos būklę. Augant gamybai, šalyje kyla gyvenimo lygis.

Remiantis AB SEB banko, banko „Finasta“, Europos centrinio banko, Pasaulio banko prognozėmis Lietuvoje ir pasaulyje, gaunama išvada, kad Lietuvos BVP 2013 m. gali augti 3,0 proc. ir tai gali būti vienas didžiausių augimo tempų Europos Sąjungoje. BVP turėtų didėti iki 2015 m. ir pasiekti 4,3 proc., 2016 m. sulėtėti iki 4,0 proc.

Nedarbo lygis Lietuvoje prognozuojama sumažės nuo 2012 m. esamų 13,2 proc. iki 2013 m. prognozuojamų 11,5 proc. ir vis kasmet turėtų mažėti apie 1 proc.

Europos Sąjungoje 2013 m. planuojamas BVP augimas 0,4 proc., nedarbas – 10,9 proc., infliacija nesieks 2 proc .

Pasaulyje BVP 2013 m. prognozuojamas 2,4 proc. ir iki 2015 m. turėtų išaugti iki 3,4 proc.

5. Snieška V. Makroekonomika: vadovėlis, - Kaunas: Technologija, 2003, ISBN 9986-13-935-X

7. Wonnacott P., Wonacott R. Makroekonomika, - Kaunas: Litterae Universitatis, 1994, ISBN 9986-475-02-3

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (5038 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 90 KB
  • Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai ir jų vertinimas
    10 - 5 balsai (-ų)
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai ir jų vertinimas. (2016 m. Sausio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/pagrindiniai-makroekonominiai-rodikliai-ir-ju-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:40