Pagrindinio išsilavinimo neturinčių asmenų padėtis darbo rinkoje


Ekonomikos analizė. Pagrindinis išsilavinimas Lietuvoje. Įvadas. Pagrindinio išsilavinimo neturinčiųjų padėtis darbo rinkoje. ES šalių patirtis sprendžiant asmenų, neturinčių pagrindinio išsilavinimo, užimtumo problemas. Pagrindinio išsilavinimo neturinčiųjų galimybės grįžti į darbo rinką. Pasiūlymai kaip spręsti susidariusią problemą. Literatūros sąrašas. Santrauka.


Darbo tikslas – išnagrinėti pagrindinio išsilavinimo neturinčių asmenų padėtį darbo rinkoje.

Remiami nekvalifikuotų darbuotojų mokymai. Nyderlanduose įtvirtinta, kad darbdaviai, kurių darbuotojai dalyvauja profesiniuose mokymuose arba stažuotėse įgyti vidutinio lygmens išsilavinimą, gauna mokestines nuolaidas (Kaar van het, 2004). Jeigu prieš įdarbinimą profesinių mokymų dalyvis buvo bedarbis, darbdavys gauna papildomų nuolaidų. Ispanijoje įmonėse, kuriose tam tikras procentas dirbančiųjų yra nekvalifikuoti, gauna visą socialinę paramą darbuotojų profesiniams mokymams (Reinón, 2001). Norėdamos gauti profesinio mokymo subsidijas įmonės savo ataskaitose trišaliams fondams pagal apibrėžtus kriterijus pateikia išsamius duomenis apie nekvalifikuotus darbuotojus: išsilavinimas, gebėjimas atlikti tam tikras užduotis ir kita.

Piniginės priemonės, taikomos nekvalifikuotiems darbuotojams, dažniausiai siejamos su minimaliu darbo užmokesčiu bei kitomis pragyvenimo lėšų garantijomis. Nyderlanduose, pavyzdžiui, specialios mokesčių nuolaidos taikomos menkai mokomiems darbuotojams, kurių darbo pajamos mažesnės nei 115% oficialaus minimalaus atlyginimo, taip garantuojant nekvalifikuotų darbuotojų užimtumą (Kaar van het, 2004). Belgijoje profesinės sąjungos siekia, kad būtų peržiūrėti nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčiai ir sumažintos „žirklės“, kadangi dalis nekvalifikuotų bedarbių nesusiranda darbo dėl to, kad socialinės išmokos viršija jiems siūlomus atlyginimus (Rochet, 2005). Šioje šalyje taip pat didinamos minimalios pensijos asmenims, kurie dirbo nekvalifikuotus darbus, gavo menkus atlyginimus ir todėl jų pensija nepakankama pragyventi.

Kitos integracijos į darbo rinką priemonės. Be minėtų priemonių, asmenims, neturintiems pagrindinio išsilavinimo ir sudarantiems pagrindinę dalį nekvalifikuotos darbo jėgos, integruoti ir išlaikyti darbo rinkoje ES šalyse narėse taikomos ir nepiniginės priemonės. Pavyzdžiui, ankstyvam pasitraukimui iš mokyklos riboti asmenims iki 23 metų amžiaus taikoma privaloma registracija (Nyderlandai); kuriami „Gebėjimų centrai“ (Belgija); naudojamas mokinio pasas mokinio-stažuotojo statuso prestižui kelti (Austrija); nekvalifikuotiems darbuotojams suteikiami paslaugų į namus čekiai, socialinio draudimo įmokoms bei paslaugoms į namus apsimokėti (Austrija); vykdoma darbo vietų, susijusių su išliekamąją vertę turinčiais tradiciniais amatais, steigimo programa siūlant profesinius mokymus ir kvalifikacijos kėlimo programas (Slovėnija); iškritusiems iš darbo rinkos, tarp jų ir asmenims, turintiems menką išsilavinimą, siūlomas dalinis arba viso darbo laiko darbas bendruomenėje (Airija).

turi ilgesnę kaip 1 metų darbinės veiklos pertrauką.

Pagrindinio išsilavinimo neturinčiųjų grąžinimas į darbo rinką reikalauja didelių pastangų ir efektyvios užimtumo politikos sukūrimo. Siekiant įvertinti pagrindinio išsilavinimo neturinčių žmonių konkurencijos darbo rinkoje galimybes, Pocius ir Okunevičiūtė – Neverauskienė (2003) siūlo vadovautis kriterijais, kaip šie bedarbiai pasiruošę kelti kvalifikaciją bei dalyvauti viešuose (laikinuose darbuose). Atliekant pagrindinio išsilavinimo neturinčių žmonių analizę, buvo išskirtos keturios pagrindinio išsilavinimo neturinčių žmonių grupės (Pocius ir Okunevičiūtė – Neverauskienė, 2003):

pasirengę dirbti, tik viešuosius (laikinuosius) darbus, bet nepasiruošę tobulėti profesiniu požiūriu (54 proc.);

Pagrindinis darbo biržos tikslas yra padėti pagrindinio išsilavinimo neturintiems žmonėms susirasti darbą, didinti galimybes lygiaverčiai konkuruoti darbo rinkoje, kelti asmeninę įsidarbinimo motyvaciją. Siekiant šio tikslo, dirbama individualiai su kiekvienu klientu, siūlomos įvairios darbo rinkos priemonės, padedama planuoti profesinė karjera. Tam, kad visos išvardintos priemonės būtų sėkmingai įgyvendintos ir duotų realių teigiamų pokyčių reikia, kad pagrindinio išsilavinimo neturintis pereitų sekančius karjeros planavimo etapus:

  • Ekonomika Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3134 žodžiai)
  • Ekonomikos analizės
  • Microsoft Word 17 KB
  • Pagrindinio išsilavinimo neturinčių asmenų padėtis darbo rinkoje
    10 - 6 balsai (-ų)
Pagrindinio išsilavinimo neturinčių asmenų padėtis darbo rinkoje. (2015 m. Lapkričio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/pagrindinio-issilavinimo-neturinciu-asmenu-padetis-darbo-rinkoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:41