Pajamų apskaita biudžetinėse įstaigose pagal VSAFAS


Apskaitos referatas. Pajamų apskaita biudžetinėse įstaigose pagal VSAFAS.


Taigi, kursinio darbo tikslas – aptarti pajamų apskaitą biudžetinėse įstaigose pagal VSAFAS bei palyginti su verslo apskaitos standartais (toliau – VAS).

Šiam tikslui pasiekti reikėtų vadovautis šiais darbo uždaviniais:

gauto turto tikrosios vertės ir simbolinio atlygio, jei toks yra, skirtumui.

Finansavimo sumų finansiniam turtui, išskyrus ilgalaikes gautinas sumas, ir NT ir IMT, kuriam nusidėvėjimas ar amortizacija neskaičiuojami įsigyti dalį, lygią pripažintai to turto nuvertėjimo sumai pagal 22-ąjį VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ arba toks turtas yra nurašomas. Nuosavybės metodo pritaikymas ir tikrosios vertės pasikeitimas neturi įtakos finansavimo sumų panaudojimui ir pripažinimui finansavimo pajamomis.

1. Mokesčių, nurodytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje (žr. priedą 1) ir apimančių šiame straipsnyje nurodytas įmokas, (išsk. 2–4 punktuose nurodytas įmokas ir valstybės rinkliavas) pajamos.

4. Kitų įmokų, mokamų į valstybės išteklių fondus ir suteikiančių teisę į socialines išmokas, pajamos.

Tais atvejais, kai ataskaitiniu laikotarpiu, už kurį atsiranda prievolė apskaičiuoti mokestį, mokestinės prievolės dydis negali būti patikimai įvertintas, pajamos nėra pripažįstamos.

Pajamos turi būti įvertintos ir FA parodytos tikrąja verte. Paprastai prekių pardavimo ar paslaugų teikimo tikroji vertė (kaina) nustatoma:

VSS kontroliuojančio subjekto.

Jei paslaugų teikimo sandorio rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama suma, lygi per ataskaitinį laikotarpį patirtoms išlaidoms, kurias pagrįstai tikimasi padengti, visas patirtas išlaidas pripažįstant sąnaudomis.

Paprastai VSS gali patikimai įvertinti pajamas iš suteiktų paslaugų, kai su kitomis sandorio šalimis susitaria dėl:

Kai paslaugos teikiamos kelis ataskaitinius laikotarpius, paslaugų teikimo pajamos turi būti pripažįstamos atsižvelgiant į paslaugų įvykdymo procentą iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos suteiktų paslaugų dalis, lyginant su visomis paslaugomis, kurias sutarta suteikti;

Jei VSS neperduoda reikšmingos rizikos, susijusios su parduodamomis prekėmis, dalies, sandoris nelaikomas pardavimu ir pajamomis nepripažįstamas.

Nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto pardavimas registruojamas, kuomet:

Naudoto NT ir IMT pardavimas priskiriamas prie kitos VSS veiklos, ir apskaitoje registruojamas bei FA parodomas tik pelnas arba nuostoliai iš pardavimo, kurie registruojami tik tada, kai perduodama rizika ir nauda, susijusi su NT ir IMT.

Abiejų standartų teikiamas pajamų apibrėžimas sąlyginai labai panašus, pajamos-ekonominės naudos padidėjimas dėl turto perleidimo ir paslaugų teikimo ir t.t. Bet aiškiausias skirtumas tas, kad pajamos VAS suprantamos kaip nuosavas kapitalas, o VSAFAS – kaip grynasis turtas.

Toliau, pajamos ir VSAFAS ir Verslo apskaitos standartuose (toliau – VAS) pripažįstamos kaupimo principu. Beje, trečiųjų asmenų vardu surinktos lėšos nėra pripažįstamos pajamomis, nes tai nėra subjektų gaunama nauda.

Abiejuose standartuose nurodoma, kad:

Paslaugų teikimo pajamų pripažinimas tiek VSAFAS, tiek VAS yra panašūs, juose teigiama, kad:

Jei paslaugų teikimo sandorio rezultatas negali būti patikimai įvertintas, pajamomis pripažįstama suma, lygi per ataskaitinį laikotarpį patirtoms išlaidoms, kurias pagrįstai tikimasi padengti, visas patirtas išlaidas pripažįstant sąnaudomis.

iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos suteiktų paslaugų dalis, lyginant su visomis paslaugomis, kurias sutarta suteikti.

Prekių pardavimo pajamų pripažinimas taip pat vadovaujasi panašiais kriterijais nustatytais abiejuose subjektų standartuose. Juose teigiama, kad jeigu subjektai nėra pilnai perdavę reikšmingos rizikos kartu su preke, tuomet sandoris nelaikomas pardavimu, o pajamos nėra pripažįstamos.

Toliau analizuojant standartų panašumus, galima pasakyti, kad pajamos įvertinamos ir parodomos FA tikrąją verte. Šią vertę nustato abejos sandorio šalys, tačiau papildomai viešajame sektoriuje prekės ar paslaugos vertę gali nustatyti subjektą kontroliuojanti įmonė ar teisės aktais reglamentuoti būdai.

Žinoma, standartai numato, kad už prekes bei paslaugas atsiskaitoma pinigais ar pinigų ekvivalentais. Be to, privačiame sektoriuje yra paplitęs reiškinys, kuomet įmonės viena kitai atsiskaito natūra. Kitaip numato VSAFAS standartai tokį atsiskaitymo būdą:

Galiausiai, rengiant FA tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus subjektai aiškinamajame rašte privalo atskleisti:

Kitos pajamų rūšys ir sumos.

Taigi, apibendrinant, galima teigti, jog standartuose nurodytos pajamų pripažinimo, įvertinimo nuostatos beveik niekuo nesiskiria, nes randame daug daugiau panašumų nei skirtumų.

Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai (TVSAS) iš pradžių buvo kuriami pagal pinigų ir kaupimo principą, tačiau dabar pinigų principo jau atsisakoma dėl kaupimo principo privalumų.

  • Apskaita Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (5717 žodžių)
  • Kolegija
  • Apskaitos referatai
  • Microsoft Word 294 KB
  • Pajamų apskaita biudžetinėse įstaigose pagal VSAFAS
    10 - 3 balsai (-ų)
Pajamų apskaita biudžetinėse įstaigose pagal VSAFAS. (2015 m. Gegužės 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/pajamu-apskaita-biudzetinese-istaigose-pagal-vsafas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:43