Pajamų natūra apmokestinimas ir jo problemos


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Pajamų natūra. Pajamų natūros apibrėžimas. Pajamų natūros pripažinimas. Pajamų natūros nepripažinimas. Atlygio natūra apskaita. Pajamų natūros apmokestinimas. Pajamų natūros apmokestinimo problemos. Apmokestinimas ir deklaravimas. Pajamų natūra pripažinimo ir nepripažinimo atvejai. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Nustatyti, kas yra pajamos natūra, kada jos yra pripažįstamos ir apmokestinamos.

Darbo tikslas – apibūdinti kas yra pajamų natūrą, išanalizuoti kas yra pripažįstama ir nepropažįstama pajamų natūra, apibūdinti atlygio natūrą, aptarti apmokestinimo problemas bei deklaravimą. Taip pat pateikti pavizdžių susijusių su pripažintinomis ir nepripažintinomis pajamų natūromis.

Aptarti pajamų natūros apibrėžimą, pripažinimo ir nepripažinimo pajamų natūra atvejus.

Išskirti pajamų natūra pripažinimo ir nepripažinimo atvejus bei juos išanalizuoti.

Pagal GPMĮ 9 str. 1 dalies 1 punkto nustatas pajamomis gautomis natūra nepripažįstama tada, kai gyventojo gautos iš asmens nesusijusio su gyventoju darbo santykiais. (M.Ž., 2014, Nr. 21)

Darbo įrankiai, spec apranga, jei jie buvo suteikti darbuotojams kaip darbo priemonė

   D 4461 Mokėtinas darbo užmokestis                 90,00   K 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis   56,25   K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos  11,25   K 4467 Privalomo sveikatos draudimo įmokos    22,50

1991 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. I-641 6 straipsnyje numatyta, kad į apmokestinamąsias pajamas įskaitomos visos pagrindinėje darbovietėje per mėnesį gautos su darbo santykiais susijusios pajamos pinigais ir natūra, išvardytos šiame straipsnyje. Tačiau tuometis reglamentavimas kėlė problemą, nes nebuvo aišku, ar toks sąrašas buvo baigtinis, ar vis dėlto prie pajamų natūra priskirtinos ir kitos pajamos. Štai Apeliacinės instancijos teismas 2001 m. birželio 13 d nutartyje administracinėje byloje Nr. A3 -578–01 nurodė, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas „apmokestinamąsias pajamas“ pavartojo terminą „gautos pajamos pinigais ir natūra“. Teismo nuomone, specialieji mokesčių įstatymai, galioję mokestiniu laikotarpiu, pajamų sąvokos neapibrėžė, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai šį terminą aiškino taip, kaip jis vartojamas bendrinėje lietuvių kalboje. Taip pat teismas nurodė, kad nemokamai darbuotojams suteiktos paslaugos nėra pajamos ir pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą neapmokestinamos, o mokesčių administratorius plečiamai aiškindamas mokesčių įstatymus peržengė įstatymo nustatytą kompetenciją. O mokesčių administratorius, kurio sprendimas buvo apskųstas, aiškino, jog minėto įstatymo 6 straipsnyje duotas nebaigtinis pajamų sąrašas ir darbuotojams nemokamai išduoti bilietai yra jų pajamos natūra, todėl turi būti atitinkamai apmokestinamos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. balandžio 26 d. šios bylos sprendime išaiškino, jog Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 6 straipsnyje nustatytas su darbo santykiais susijusių išmokų apmokestinimas ir nemokamai darbuotojams suteiktos paslaugos šiame straipsnyje kaip apmokestinimo objektas nenurodytos. Teismo nuomone, apmokestinimo objektu yra pajamos pinigais ir pajamos natūra, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 6 straipsnyje pateiktas apmokestinamų išmokų sąrašas yra baigtinis, nes jokių nuorodų, kad šios normos pagrindu galėtų būti apmokestinamos ir kitos, be išvardytų, pajamos, nėra. Teismas nurodė, kad mokesčių įstatymai pajamų kaip apmokestinimo objekto sąvokos taip pat neapibrėžia, todėl rėmėsi visuotinai vartotina pajamų sąvoka, duota bendrinės lietuvių kalbos žodyne: „Pajamos – tai paimamos, gaunamos lėšos.“ Tad teismas padarė išvadą, kad gaudami nemokamus lėktuvo bilietus įmonės darbuotojai nepraturtėja, t. y. negauna papildomų lėšų, ir gaudami nemokamą bilietą fiziniai asmenys negauna jokių išmokų, todėl pagal įstatymą tampa neįmanoma išskaičiuoti pajamų mokesčio iš negautų sumų. Kaip minėta, Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje padarė analogiškas išvadas kaip ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Aiškinant tik lingvistiniu metodu pajamų sąvoką ir numatant baigtinį sąrašą apmokestinamų išmokų, pats pajamų natūra apmokestinimas labai susiaurinamas ir sudaroma galimybė darbdaviui piktnaudžiauti išmokant pajamas ne pinigais ar kita forma, numatyta sąraše, tačiau pavyzdžiui, išdalijant lėktuvo bilietus, kurie nelaikytini pajamomis natūra ir neapmokestinami. Be to, dabartinė teismų praktika visiškai kitaip aiškina analogiškas situacijas, taip pat šiuo metu galiojantys mokesčių teisės aktai nenumato baigtinio sąrašo apmokestinamųjų išmokų, o atvirkščiai, tik nurodo sąrašą pajamų, kurios nelaikytinos pajamomis natūra, todėl tuometė teisės aktų bazė ir atitinkamai susiformavusi teismų praktika buvo netinkama iškeistina pajamų natūra sampratos, apmokestinant gyventojų pajamų mokesčių, atžvilgiu.

  • Ekonomika Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Grėta
  • 18 puslapių (4337 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Pajamų natūra apmokestinimas ir jo problemos
    10 - 1 balsai (-ų)
Pajamų natūra apmokestinimas ir jo problemos. (2017 m. Spalio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/pajamu-natura-apmokestinimas-ir-jo-problemos.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 00:02