Pajūrio kolūkis


Apie kolūkius mokslobaze. Šienautės darbai. Kolukis drabuziai.

Istorijos referatas. Pajūrio kolūkis buvo tikrai didelis jam priklausė pajūris, dapkiškės, nedojos, rauškas, juodaakiai, barsukinė, pakalniškiai, kalniškiai, užjūris, panemilys. Kolūkiuose dirbdavo daugybė žmonių, nes buvo daug ir įvairių darbų žmones turėdavo rauti linus ,pjauti vasara žolę su dalgiais,kulti grūdus vos tik jie sunokdavo. Linus raudavo plikomis rankomis ,vaikai eidavo padėti motinoms nes reikdavo nurauti apie. ,. Ha ir daugiau. Išeidavo anksti ryte o gryždavo vėlai vakare. O per šienaute ryte susirenka apie. Vyrų jie visa diena ja pjauna,kai žolė išdžiusta moterys ja sugriebia.


Linus raudavo plikomis rankomis ,vaikai eidavo padėti motinoms nes reikdavo nurauti apie 1-1,5 ha ir daugiau. O per šienaute ryte susirenka apie 20 Tada šienas jau vežamas i darzine. Panašiai buvo ir su grūdais. Vyrai juos pjauna ,o moterys risa į kūles . Tuos grūdus parveža i kolūkio pastatą. Kadangi daug technikos nebuvo tai per keleta kolūkių tebuvo viena grūdų kulamoji masina. Kūlimo mašina buvo didelė apie 2,-2,5 m. Aukščio ir apie metrus pločio. Kūlimui reikdavo nemažai žmonių, moterys stovėjo prie tam tikrų takelių. Pro vieną takeli išlysdavo šiaudai, pro kitą takelį geri grūdai ,pro trečią blogesni. Žmonės kurie dirbo kolūkiuose nieko negaudavo jokio atlygio. Netgi anaiptol būdavo iš jų atimamas, kitaip tariant pasisavinamas turtas , toks kaip karvės, kiaulės, arkliai, pastatai, sviestas, varškė, lašiniai ir kiti maisto produktai. Bet praėjus keleriems metams atsirado tokios knygutės jos buvo vadinamos darbo knygutėmis jose buvo rašomi darbadieniai Kiek dienu jie pradirbo per metus. Metų pabaigoje darydavo suvestines ir už tam tikrą darbo dienų skaičių gaudavo nuo 20-30 kg. Grūdų ,na o po dar keleto metų duodavo centnerį kitaip tariant 50 kg. Už metinį darbą. O pinigais (rubliais) pradėjo mokėti labai vėlai tik apie 1963-1965 m. , ir temokėdavo nedaug tik keletą rublių per mėnesį. Pačių žmonių gyvenimas buvo paprastas ,savo žemes jie apdirbdavo su arkliais ,namai buvo gana kuklūs su šiaudiniais stogais o po kiek laiko šiaudinius stogus pakeitė skiediniai. Kiekvienas žmogus turėjo 60 a. Žemės ir smulkų bet vis tiek ūkį. Dar pajūrio kolūkyje gyveno tokie plėšikai vadinami trijokais jie apiplėšinėjo žmonių namus ,bet žmonės neturėjo kam pasiskūsti tokiu elgesiu. Į gyventojų namus užsukdavo rusai jie iš žmonių atiminėdavo jų turtą :arklius, drabužius, maistą, ginklus, ištuštindavo sandėliukus ,ir kitus daiktus, kartais pasitaikydavo plėšikų kurie persirengdavo rusais ir lygiai taip pat atiminėdavo jų turtą. Kadangi tais laikais nebuvo tiek daug drabužių plėšikai išsinešdavo netgi apatinius drabužius. Taip pat čia pajūryje buvo technikumas. Netoliese buvo vienuolynas ,vienuoliai turėjo malūną i kurį keliaudavo daug žmonių susimalti grūdų vienuolyno pitliai buvo garsus , nes žmonės čia suvažiuodavo iš laukuvos ir kitų miestų , ten pat galėjo juos išsijoti. Taip pat žmonės augino avis kurias naudojo maistui o jų vilną nukirpdavo ir veždavo į vienuolyną jų iškaršti ,po to jas suverpdavo. Drabužiai buvo audžiami iš linų ar pakulų.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 5 puslapiai (767 žodžiai)
  • Mokykla
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 7 KB
  • Pajūrio kolūkis
    8 - 2 balsai (-ų)
Pajūrio kolūkis. (2010 m. Gruodžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/pajurio-kolukis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:40