Pajūrio regioninio parko monitoringas


Geodezijos praktikos ataskaita.

Lentelių ir paveikslų sąrašas. Terminų, santrumpų paaiškinimo sąrašas. Įvadas. Pajūrio regioninis parkas. Prp kraštovaizdžio monitoringas. Teminiai erdvinių duomenų rinkiniai Lietuvoje. Georeferencinių duomenų rinkiniai Lietuvoje ir jų panaudojimas. Lietuvos saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymas taikant gis technologijas. Pajūrio regioninio parko kraštovaizdžio monitoringas arcgis programine įranga. Kraštovaizdžio monitoringo skaitmeninio žemėlapio kūrimas. Atributinės informacijos pildymas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.


(GIS) erdvinių duomenų rinkinys (EDR) – geoinformacinių sistemų principais organizuotas, susistemintas ir metodiškai sutvarkytas geografinių duomenų rinkinys, kuriame sąlyginai išskiriamos grafinių ir atributinių EDR, saugomos kompiuterinėse laikmenose.

Veiklos stebėsena (monitoringas) – tai besitęsiantis duomenų rinkimo ir jų analizės procesas, kurio metu lyginama, kaip projektas, programa ar viešoji politika yra įgyvendinama atsižvelgiant į siekiamus rezultatus. Stebėsenos tikslai – padėti oraganizacijai adaptuotis pasikeitus aplinkai, apriboti klaidų skaičių, susitvarkyti su stebėsenos problemomis ir mažinti sąnaudas. Stebėsenos sistemos tipai - kompleksinės profilaktinės, lyginamosios ir grįžtamosios stebėsenos sistema, konkretūs veiksmai, imantis tam tikros veiklos tikrinimo (tikrinama etapais).

Darbo objektas: Pajūrio regioninio parko kraštovaizdžio monitoringas.

Darbo tikslas: sudaryti Pajūrio regioninio parko kraštovaizdžio monitoringo žemėlapį taikant GIS technologijas.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti Pajūrio regioninio parko veiklą;

Išanalizuoti Lietuvos erdvinių duomenų rinkinius;

Sudaryti PRP kraštovaizdžio monitoringo žemėlapį ArcGIS programine įranga;

Užpildyti atributinę informaciją.

Regioninio parko teritorijos tvarkymo tikslai [1]:

plėtoti mokslo tyrimus gamtos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;

sukurti rekreacijos ir pažintinio turizmo infrastruktūrą;

išsaugomos vietoje (pagrindinis kultūros paveldo vertybių apsaugos būdas);

Baigiamoji praktika vyko nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2014 m. spalio 24 d. „Pajūrio regioninis parkas“. Atvykus į įstaigą mums buvo įjungtas filmas apie Pajūrio regioninį parką, tokiu būdu susipažinome su Pajūrio regioninio parko veikla ir tikslus, vėliau susipažinome su kolektyvu ir taip pat praktikos vadovu Egidijumi Jurkumi, jis mums nurodė uždavinius, kuriuos turėsime atlikti praktikos metu. Kitą dieną buvome supažindintos su programa ArcGIS. ArcGIS yra platforma, skirta kurti universalioms geografinėms informacinėms sistemoms (GIS), leidžiančioms lengvai dirbti su duomenimis, žemėlapiais, gaubliais ir modeliais darbalaukyje, prižiūrėti juos GIS serveryje ir naudoti juos darbalaukyje, internete ar lauke.

Praktikos vadovas man paskyrė sudaryti Pajūrio regioninio parko kraštovaizdžio monitoringo žemėlapį taikant GIS technologijas, sudarant žemėlapį man reikėjo surasti fotofiksacijos taškus, kultūros paveldo objektus, gamtinius objektus, apleistus pastatus, kaimus, rekreacinę digresiją, savavališkas statybas ir juos pavaizduoti žemėlapyje.

Šaipių centrinė dalis (prie elnyno vartų). Teritorijoje vyrauja pieva su pavieniais krūmais ir medžiais. Teritorijos kraštovaizdžio būklė – stabili. Pagrindinis ir vienintelis vietovaizdžio vizualinės taršos objektas - elnyno tvora. Šioje vietoje išlieka antropogeninio poveikio stiprėjimo rizika, ypač susijusi su naujų sodybų statyba. Būklė vertintina kaip stabiliai gera, o pagrindinės problemos yra susijusios su tvora ir užstatymo rizika.

Karklės rekreacinės zonos centrinė dalis. Stebima teritorija yra kaimiška vietovė, kurioje iš gyvosios gamtos elementų vyrauja lapuočiai medžiai, neaukšti krūmai. Dėl sumedėjusios augalijos – krūmų ir medžių - suvešėjimo kasmet matomas vis didėjantis šios teritorijos apžėlimas. Iš vienos pusės tai vertintina teigiamai, nes medžiai ir krūmai neutralizuoja toliau nuo kelio esančius prastai tvarkomus gyvenamuosius ir ūkinius pastatus bei kiemus. Tačiau pastebimas netvarkomų žemės sklypų apžėlimas žole formuoja Karklės kaimo, kaip apleistos gyvenvietės, įvaizdį. Tikėtinas dalinis šio vaizdo pagerėjimas 2015 metais, kuomet numatoma kelio Klaipėda – Karklė - Dargužiai rekonstrukcija.

Kultūros paveldas stebimas tam, kad būtų žinoma kaip jį paveikė gamtos ar žmogaus veiksniai. Į oficialų gamtos paveldo objektų sąrašą įtrauktas tik geologinis objektas – Olandų kepurės skardis, čia stebimos gamtinės stichijos, kurios galėtų vienokiu ar kitokiu būdu paveikti šį objektą, stebimas vis didėjantis lankytojų neigiamas poveikis skardžio stabilumui. Čia planuojamos prevencinių priemonių įgyvendinimas susijusios su lankytojų daromu neigiamu poveikiu – papildomų atitvarų įrengimas, informacinių įrenginių įrengtis ir kitos priemonės. Taip pat stebimi apliesti pastatai, kurie darko kraštovaizdį, stebima kiek jų nugriauta ir kiek suremontuota, renkama informacija apie naujų apleistų pastatų atsiradimą. Rekreacinė digresija vis didėja, jos pobūdis – daugiausiai tai yra vis naujai atsirandančios nelegalios laužavietės, užšiukšlinimas, savaiminių takų ištrypimas. Savavališki statiniai su kuriais susiduria PRP direkcija tai – nelegalūs statiniai, vagonėliai ir kemperiai, PRP direkcija susisiekia su šių statinių savininkais bei informuoja apie pasekmes ir atsakomybę (nurodo iki kurio laiko pašalinti savavališkus statinius).

Pajūrio regioninio parko monitoringas. (2016 m. Balandžio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/pajurio-regioninio-parko-monitoringas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:44