Paklausos elastingumo teorija ir jos pritaikymas praktikoje


Vadybos kursinis darbas.

Paklausos elastingumo teorija ir jos pritaikymas praktikoje Įvadas. Paklausos samprata. Paklausos elastingumo teorija. Analizė. EPaklausos elastingumas pajamoms. Kryžminis elastingumas. Elastingumo skaičiavimas ir problematika. Elastingumo taikymas. Valstybinė kainų kontrolė. Elastingumo poveikis mokesčių efektui. Paklausos elastingumo pavyzdžiai. Išvados. Literatūra.


Paklausos padidėjimas arba sumažėjimas priklauso nuo kurio nors iš veiksnių pokyčio.

Vartotojų pajamų augimas, kuris sudaro galimybę pirkti daugiau geros kokybės prekių, kurios yra brangesnės. Todėl įvyksta reiškinys pavaizduotas 2 diagramoje. Padidėjus vartotojų pajamoms sumažėja vartotojų noras pirkti blogesnės kokybės prekes, todėl ivyksta 3 diagramoje pavaizduota situacija. Paklausos kreivė slenkasi žemyn, į kairę pusę. Pajamoms mažėjant abi paklausos kreivės pasislinks į priešingas puses.

Tačiau, mažėjant pirmosios prekės kainai, antrosios prekės paklausa keisis priešinga puse tiek prekių komplektų tiek prekių pkaitalų atžvilgiu.

Pakaitalų gausa - kuo daugiau pakaitalų, tuo daugiau paprastai paklausa elastingesnė;

Dalis išlaidose - kuo didesnę savo pajamų dalį žmonės išleidžia konkrečiai prekei pirkti, tuo elastingesnė jos paklausa;

Laikas – kuo laiko turi žmonės prisitaikyti prie kainų pasikeitimo,tuo paklausa bus elastingesnė.

Kaip žinome, tam tikros prekės kainos pasikeitimas sukelia šios prekės paklausos apimties ir pasiūlos apimties pasikeitimą, esant visiems kitiems veiksniams nekintantiems. Tačiau kainos kitimas nevienodai veikia įvairių prekių paklausos ir pasiūlos apimtį. Žmonės skirtingai reaguoja į tam tikrų prekių kainų pokyčius. Mėginant nustatyti, kokiu mastu keičiasi paklausos ir pasiūlos apimtis, vartojama elastingumo sąvoka. Elastingumas – tai rodiklis, kuris apibūdina pirkėjų ir pardavėjų reakciją į kainų pokyčius.

Šis grafikas rodo, kad, esant net dideliam kainos padidėjimui nuo P0 iki P1, paklausos apimtis sumažės nuo Q0 iki Q1, t.y. iki nulio, prekė nebus perkama. Tokia padėtis įmanoma, pavyzdžiui, tobulos konkurencijos rinkoje, kai visos firmos gamina homogenišką produkciją ir parduoda ją už rinkoje nusistovėjusią kainą. Jeigu kuri nors firma padidintų kainą nuo P0 iki P1, galima tikėtis, kad paklausos apimtis sumažėtų iki nuolio.

Santykinis elastingumas – tai padėtis, kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia didesnį paklausos apimties procentinį pasikeitimą (E > 1).

Paklausa yra sąlygiškai elastinga, nes kainos procentinis pokytis sukelia didesnį paklausos apimties procentinį pokyti. E > 1.

Vienetinis elastingumas – tai padėtis, kai kainos procentinis pokytis sukelia tokį patį paklausos apimties procentinį pokytį. (E = 1).

Šis grafikas rodo, kad kaina sumažėjo nuo 5 Lt iki 4 Lt ( 20 proc.). Tai sukėlė paklausos apimties padidėjimą nuo 20 iki 24 vnt, (20 proc.). Šiuo atveju paklausos elastingumas bus lygus vienetui.

Santykinis neelastingumas – tai padėtis, kai kainos procentinis pokytis sukelia mažesnį paklausos apimties procentinį pasikeitimą (0 < E < 1).

Šiuo atveju, kainai sumažėjus 20 proc., paklausos apimtis padidėjo 10 proc. Paklausa yra sąlygiškai neelastinga, nes procentinis kainos pokytis sukelia mažesnį paklausos apimties procentinį pokytį. E < 1.

Atskirų prekių paklausos ir pasiūlos elastingumas yra nevienodas. Taigi kyla klausimas: kokie veiksniai ir kaip lemia paklausos elastingumą?

prekės paklausa bus tuo elasatingesne, kuo konkrečiau apibūdinta ši prekė. Pavyzdžiui, kavos paklausos elastingumas yra labai menkas. Tačiau tam tikros konkrečios kavos, pavyzdžiui, „Jacobs“, paklausa bus elastingesnė, nes, kylant „Jacobs“ kavos kainai, žmonės gali jos atsisakyti ir pirkti kitos rūšies kavą;

tam tikros firmos gaminamos prekės (tarkime, sviesto) paklausa paprastai yra elastingesnė, nei tos pačios prekės rinkos paklausa. Pavyzdžiui, sviesto paklausa yra santykinai neelastinga. Tuo tarpu tam tikro pieno kombinato gaminamo sviesto paklausos elastingumas bus didesnis. Taip yra todėl, kad žmonės gali laisvai pakeisti, pavyzdžiui, „Žemaitijos pieno“ sviestą į Biržų akcinės pieno bendrovės gaminamą sviestą, jei pirmasis gamintojas padidintų šios prekės kainą.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Martyna
  • 30 puslapių (4740 žodžių)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 5273 KB
  • Paklausos elastingumo teorija ir jos pritaikymas praktikoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Paklausos elastingumo teorija ir jos pritaikymas praktikoje. (2017 m. Lapkričio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/paklausos-elastingumo-teorija-ir-jos-pritaikymas-praktikoje.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 21 d. 01:13