Pamokos modeliavimas kalbos negalią turinčiam vaikui


Pedagogikos kursinis darbas.

Santrauka, esminiai žodžiai. Įvadas. Esminės sąvokos. Mokymosi samprata, mokymosi modeliai, stiliai. Mokymosi samprata. Mokymosi modeliai. Požiūris į ugdymą. Mokymosi stiliai. Tyrimo metodika, dalyviai ir mokymo pamokoje individualizavmas. Tyrimo metodika. Tyrimo dalyviai. Mokinio, pasižyminčio loginiu, matematiniu mokymosi stiliumi, mokymo pamokoje individualizavimas. Apibendrinimas. Individualus ugdymo planas. Darbo su mokiniais, turinčiais skaitymo ar (ir) rašymo sutrikimø (disleksiją, digrafiją), organizavimo būdai. Išvados. Naudota literatūra. Priedai.


Esminiai žodžiai: mokymo ir mokymose pamokoje modeliavimas, ugdymo metodai, mokymosi stilius, ugdymosi poreikiai, pasiekimų vertinimo kriterijai, vertinimo metodai, motyvacija, bendradarbiavimas, skatinamoji mokymosi aplinka.

Išvadą apie mokymosi negalę padaro specialistų: psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo ir gydytojo neurologo- konsiliumas po kompleksinio tyrimo. Psichologinio tyrimo metu paaiškėjo mokinio bendrųjų intelektinių gebėjimų lygis. Psichologas ir logopedas kostatuoja lokalų pažinimo procesų ar savireguliacijos sutrikimą. Specialusis pedagogas įvertina mokinio akademinio atsilikimo lygį. Gydytojo neurologo tyrimas fiksuoja neryškią neurologinę simptomatiką (kartais ji gali būti nepastebima, jau kompensuota). Specialistų tyrimo duomenų sugretinimas padeda kostatuoti mokymosi negalės rūšį, prigimtį, mąstą bei reiškimosi sritis mokymosi procese. (O. Monkevičienė, 1997)

Tyrimo objektas- mokinio mokymosi stiliaus nustatymas bei individualizuoto mokymosi pamokoje modeliavimas.

Tyrimo tikslas- išanalizuoti ir nustatyti mokinio mokymosi stilių, sumodeliuoti lietuvių kalbos pamoką siekiant padėti mikčiojimo negalią turinčiam mokiniui lengviau pasisavinti pateikiamą informaciją.

Atskleisti mokinio, turinčio mikčiojimo negalę, mokymo ir mokymosi pamokoje individualizavimo ypatumus.

Tyrimo metodai- tyrimui atlikti pasirinkau kiekybinį tyrimo metodą- anketinę apklausą; mokslinės literatūros analizę; vaiko pedagoginį įvertinimą.

Tyrimo dalyviai: 14 metų berniukas, turintis sunkų kalbos funkcijos sutrikimą- mikčiojimą, berniukas, 8 klasės mokinys. Stebėjimai atlikti Radviliškio Vaižganto gimnazijoje, tyrime taip pat dalyvavo vaiko lietuvių kalbos mokytoja ir mokinio tėvai.

Normalizacija- normalių mokymosi ir gyvenimo sąlygų neįgaliesiems sukūrimas, o ne siekimas normalizuoti patį žmogų (Ruškus, 2002).

Skiriami du požiūriai į mokymą(si): bihevioristinis ir konstruktyvistinis. Bihevioristinės teorijos šalininkai mokinį įsivaizduoja kaip tam tikrą objektą su daugeliu ,,lentynėlių ir stalčiukų“, kuriuos reikia tinkamai pripildyti, kad mokiniai prireikus galėtų pasiimti iš ,,lentynėlės“ reikiamas žinias. Šis požiūris visiškai tiko industrinei visuomenei, kai užteko išmanyti vieną siaurą sritį. Šiandien greitėjantys naujų technologijų kūrimo ir diegimo procesai skatina aktyviai veikti visuomenėje ir reikalauja vis daugiau žinių iš įvairių sričių. Žmogui reikia nuolat mokytis, ieškoti žinių, kūrybingai mąstyti, gebėti adaptuotis visuomenėje ir greitai kintančioje aplinkoje. Pasak bihevioristų, mokytojai žino, kokių žinių mokiniams suteikti ir kokias žinias mokiniai turi atgaminti, visiškai atitrūkdami nuo to, kaip mokiniai mokosi, kaip panaudoja savo žinias, kas vyksta mokinio viduje, kaip formuojasi supratimas. Kai mokytojai nebegauna laukiamų rezultatų, pradeda vertinti mokymo programą, mokytojų rengimą, mokymo metodus ir kitą „išorinę“ aplinką.

Mokytojai, kurie laikysis konstruktyvistinio požiūrio į mokymą(si), atsisakys tradicinio ugdymo modelio, ieškos bei taikys naujus mokymo metodus: dialogą, interaktyvųjį mokymą(si), darbą komandomis, poromis, grupinį darbą, kurs atvirą mokymo aplinką.

Atvira mokymo aplinka apima ir fizinę aplinką, ir socialinius mokymosi aspektus. Fizinė aplinka– tai ta, kurioje vyksta mokymas, naudojamos informacinės kompiuterinės ir kompensacinės priemonės, kitos mokymo priemonės (pritaikyti vadovėliai ir kt.). Socialinė aplinka– tai žmonių tarpusavio santykiai: mokytojo vaidmenys ir elgesys, klasės nuotaika, visų ugdymo dalyvių (mokytojų, mokinių, administracijos) bendravimas ir bendradarbiavimas, motyvacija ir pagarba individualumui.

Mokymosi stilius – tai pamėgtas pažinimo, mąstymo, informacijos apdorojimo būdas (Jensen, 1999).

Efektyviai mokytis gali padėti mokymosi stiliaus atpažinimas pagal dominuojančio tipo intelektą. Skirtingų mokymosi stilių atstovams būdinga tam tikrų pomėgių, veikimo būdų raiška.

Šio tipo atstovams patinka skaityti, rašyti, pasakoti istorijas, kalbėti, minti mįsles, galvosūkius, lengvai įsimena datas. Jų mokymosi stilius – girdimasis, žodinis-lingvistinis.

  • Pedagogika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Egle
  • 30 puslapių (5672 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 99 KB
  • Pamokos modeliavimas kalbos negalią turinčiam vaikui
    10 - 2 balsai (-ų)
Pamokos modeliavimas kalbos negalią turinčiam vaikui. (2017 m. Birželio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/pamokos-modeliavimas-kalbos-negalia-turinciam-vaikui.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 19 d. 20:20