Pamokų nelankymas


Pedagogikos referatas. Įvadas. Tikslas. Uždaviniai. Pamokų nelankymas ir jų prevencija. Pirminė prevencija. 4. Antrinė prevencija. 5. Mokyklos nelankymo veiksniai. Santykiai su mokytojais. Santykiai šeimoje ir jos nebendradarbiavimas su mokytojais. Smurtas prieš vaikus. 6. Vaikų pastebėjimai. 7. Problemos mažinimo būdai. Visos supančios aplinkos įsijungimas. Išvados. Literatūra.


1.1 Sukurta daug prevencijos strategijų, metodų, priemonių, ieškant atsakymo į klausimą, kada, kaip ir kokią informaciją pateikti, kokias poveikio priemones naudoti, kokius įgūdžius ugdyti, kad jaunimas aprastų bėgti iš pamokų. Galima išskirti 5 pagrindines pirminės prevencijos strategijas: 1) Informacijos skleidimas 2) Atsakingos elgsenos ugdymas 3) Alternatyvų kūrimas 4) Pasipriešinimo įgūdžiai 5) Asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymas. Kiekvienoje šių strategijų naudojami įvairūs metodai(pvz., didaktinės instrukcijos, diskusijos, garso ir vaizdo medžiagos peržiūros, grupiniai užsiėmimai įgūdžių ugdymas), tačiau vyraujantysmetodai – skirtingi. Trumpai apžvelgsime minėtųjų strategijų stipriuosius irsilpnuosius bruožus

1) Informacijos skleidimas: Šios strategijos tikslas – suteikti žinių apie pamokų nelankymą, jų poveikį ir pasekmes, formuoti teigiamas nuostatas. Šviečiamosios programos – tradicinio požiūrio į prevenciją pavyzdys.Jos grindžiamos samprata, kad jei individas suvoks nelankymo keliamus pavojus, tai suformuos jo nuostatas ir racionalų bei logišką sprendimą lankyti jas. Daugelio ekspertų nuomone, vien tikių priemonių taikymas nėra efektyvus. Jau seniai nustatyta, kad vien informacija žmogaus elgesio nekeičia.

3)Alternatyvos : Skatinti savęs vertinimą, mažinti nuobodulio ir atskirties jausmą.

4)Pasipriešinimo įgūdžiai: „Psichologinių skiepų“ terminas pasiskolintas iš medicinos. Paskiepijimas nuo tam tikros ligos reiškia, kad organizme susidarys tos ligos viruso antikūnių. Jei„virusu“ laikysime bendraamžių spaudimą bėgti iš pamokų, „infekcijos“ išvengsime „suleidę“ nedidelę šio „viruso“dozę, kuri paskatins „antikūnių“gamybą organizme, t.y. įgūdžius priešintis bendraamžių spaudimui, sakyti jiems tvirtą „ne“.Socialinį spaudimą paaugliams daro ne tik bendraamžiai, bet ir šeima ar žiniasklaida, formuodamos normalaus, visuotinai priimtino elgesio sampratą. Žmogaus elgesys – interakcijų tarp žmogaus, bendruomenės ir platesnės visuomenės rezultatas.

Gerinti santykius tarp ugdytinio ir ugdytojo.Tarpusavio bendradarbiavimas.Ugdytojams stengtis pamokas daryti įdomesnes, pasitelkti vaizduotę, medijas.Kaip žinia nuo šių metų įvesta nauja taisyklė pamokos metu padaryti pertraukėlę atitraukiant dėmesį nuo mokslų.Skatinti ugdytinius mokytis (už gerą lankomumą kelti pažymį i aukštesnę pusę).

A)Tai – priemonių, kuriomis siekiama kuo anksčiau nustatyti ir sustabdyti neigiamą reiškinį, visuma. B) Skubioji pagalba. C) Tikslas yra ankstyvoji intervencija, kuria siekiama sumažinti psichikos ir elgesio sutrikimų pasekmes bei keisti rizikingą elgseną. D) Antrinė prevencija apima priemones, kurių esmė – nustatyti ankstyvą, dar neturintį klinikinės išraiškos ligą ar psichikos sveikatos sutrikimą.Taigi prevencija turi būti:

2.1Santykiai su mokytojais:mokymosi mokykloje poveikis mūsų vaikų ir jaunimo raidai yra perdėm specifinis. Nors psichologinės mokymosi sąlygos dabar jau gana gerai ištirtos, patį mokymosi procesą dažnai lydi būkštavimai ir įtampa, kurių kaltininkai – mokytojai ir auklėtojai. Vaikantis pernelyg gerų mokymosi rezultatų,siekiant sėkmės per prievartą, keliant isteriją dėl pažymių daugeliu atvejų ilgam nuslopinamas noras ir pastangos mokytis, taigi užtveriamas kelias sėkmei (E.Kret, 2001).

2.3Smurtas prieš vaikus: jis gali būti, tiek fizinis, tiek psichologinis. Smurto protrūkių vaikai gali sulaukti, tiek iš bendraamžių, tiek iš mokytojų, tik iš mokytojų pusės smurtas dažniausiai būna psichologinis. Aišku yra ir vienetinių atvejų, kada ugdytojas prieš ugdytinį pavartoja fizinę jėga, bet čia tik išimtinais atvejais ne taip kaip bendraamžiai naudoja dažnai ir psichologiniį ir fizinį smurtą. Kaip ir mokiniai, mokytojai gali būti priekabiautojai arba patys patirti prievartą. Iš tiesų mokytojai yra gausiausia profesinė grupė, bendraujanti , ,Prievartos tinklalapyje’’. Priekabiavimas – tai neteisėtas individo galių panaudojimas prieš kitą, norint pažeminti, įbauginti, apšmeižti arba įžeisti auką (NAS/UWT.1996). Pagal 1997m. Apsaugos nuo įžeidinėjimų įstatymą, įžeidinėjimas – tiek civilinės teisės pažeidimas, tiek kriminalinis nusikaltimas.

  • Pedagogika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2894 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Pamokų nelankymas
    10 - 6 balsai (-ų)
Pamokų nelankymas. (2015 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/pamoku-nelankymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:46