Panemunių regioninis parkas


Dešinysis nemuno krantas. Referatas apie regionini parka. Nacionalinis parkas referatas. Ploksciai sakiu rajonas zemelapyje. Silines regioninis parkas. Panemunių regioninio parko fauna. Nemuno deltos regioninio parko teritorijos padėtis ir ribos. Panemuniu regioninio parko riba veliuonos seniunija. Upe skirianti kauno ir jurbarko. Kursinis darbas apie parkus.

Geografijos referatas. Panemunių regioninis parkas įkurtas 1992 metų rugsėjo 24 dieną, siekiant išsaugoti nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros vertybes. Geografinė padėtis. Regioninio parko paskirtis. Flora ir fauna. Literatūra.


Panemunių regioninis parkas įsikūręs pietvakarių Lietuvoje ir jo teritorija patenka į trijų apskričių – tauragės, marijampolės ir Kauno teritorijas. Apskritis ir rajonus skirianti riba eina nemuno upe ir dubysos upe rytuose. Didžioji parko teritorijos dalis- 5036,5 ha iš 10530,4 ha priklauso šakių rajonui. Šiai parko daliai priklauso kairysis nemuno krantas – kriūkų, plokščių, gelgaudiškio seniūnijos. Mažesnė parko dalis – 3938,7 ha priklauso jurbarko rajonui – dešinysis nemuno krantas: seredžiaus, veliuonos, raudonės, skirsnemunės seniūnijos. Ir tik 240 ha, į rytus nuo dubysos – dešiniojo nemuno kranto salpa ir slėnio šlaitas – tenka Kauno rajono vilkijos seniūnijai.

Parko teritoriją kerta Kauno-jurbarko plentas. Nuo regioninio parko iki Kauno yra apie 45 km, iki jurbarko apie 13 km. Parko administracija įsikūrusi šilinės gyvenvietėje – kelių į jurbarką , Kauną ir raseinius kryžkelėje.

Regioninio parko teritorijoje gyvena 5693 gyventojai (1997 metų duomenys), yra 2132 sodybos. Gausiausiai gyvenamos vietovės yra pagal pagrindinius kelius. Rečiau apgyvendinta pietinė parko dalis – kairiajame nemuno krante. Regioninio parko gyvenvietės jurbarko rajone užima 201 ha, šakių – 232 ha, o Kauno rajone tik ha (5 lentelė). Didžioji parko gyventojų dalis susitelkusi jurbarko rajono ribose – veliuonoje apie 900 gyventojų, raudonėje – virš 700, seredžiuje – taip pat virš 700 gyventojų, raudonėnuose – apie. Šakių rajono plokščių seniūnijoje esančiose gyvenvietėse yra apie 900 gyventojų. Kriūkų seniūnijoje esančiose 15 gyvenviečių gyvena virš 1100 gyventojų, gelgaudiškio seniūnijoje apie 600 gyventojų.

Parko gyvenviečių tinklas gana tankus ir tolygus – daugiau kaip 45 gyvenvietės. Svarbiausia panemunių regioninio parko gyvenvietė – veliuona- čia gyvena apie 17% viso parko gyventojų. Kitos didesnės gyvenvietės yra seniūnijų centrai. Taip pat reikėtų paminėt ir didesnius kaimus esančius regioninio parko teritorijoje : pilis i - apie 150 gyventojų, ilguva, voniškiai – virš 200 gyventojų, balandžiai, žemoji panemunė – po 100 gyventojų. Šiuo metu daugumoje parko gyvenviečių , ypač kaimuose, gyventojų skaičius mažėja tiek dėl neigiamo natūralaus prieaugio, tiek dėl išvykimo. Yra jau baigiančiu išnykti gyvenviečių – pjauniai, obeliškiai, dulinciškiai, eiginiai ir kiti. Esama jau visiškai ištuštėjusių kaimų – misiūnuose gyventojų jau nebėra.

Geografinė padėtis. Panemunių regioninis parkas įsikūręs Lietuvos vidurio žemumos pietuose.

  • Geografija Referatai
  • 2010 m.
  • 10 puslapių (1926 žodžiai)
  • Universitetas
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 463 KB
  • Panemunių regioninis parkas
    10 - 1 balsai (-ų)
Panemunių regioninis parkas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/panemuniu-regioninis-parkas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:23