Panevėžio statybos tresto horizontali ir vertikali analizė


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Apie įmonę. Teorinė dalis. Horizontali ir vertikali analizė. Finansiniai (santykiniai) rodikliai. Empirinė dalis. Pelno ( nuostolio ) ataskaita. Horizontali analizė. Vertikali analizė. Balanso analizė. Horizontalioji analizė. Vertikali analizė. Santykinių rodiklių analizė. Likvidumo rodikliai. Veiklos rodikliai. Efektyvumo rodikliai. Skolų rodikliai. Pelningumo rodiklis. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tyrimo problema: Įmonės vadovui norinčiam užsidirbti optimalų pelną visada atsiras įvairių sunkumų. Su jais susidoroti dažniausiai gali padėti finansinė įmonės analizė, kuri įvertina įmonės finansinę būklę ir matant atsiradusius trūkumus galima iškelti klausimus kodėl taip yra, bei analizuoti priežastis, dėl ko susidarė tokia situacija. Ir tas problemas analizuojant galima išvengti daugumos nemalionių situacijų.

Tyrimo objektas: AB“Panevėžio statybos trestas“ veiklos finansinė analizė 2012-2014m.

Tyrimo uždaviniai: išnagrinėti AB“Panevėžio statybos trestas“ finansines ataskaitas, suskaičiuoti santykinius rodiklius, tokius kaip likvidumo, veiklos, efektyvumo, skolų, pelningumo. Padaryti išvadas ar įmonė dirba sėkmingai, pelningai, ar galėtų kažką pakeisti savo veikloje, kad išvengtų vienokių ar kitokių problemų ir atsižvelgus į rodiklius, spėtų tas problemas kuo greičiau išspręsti.

Apskaičiuoti apyvartinio kapitalo dydį, grynųjų pinigų likučio pasikeitimus.

Įžvelgti įmonei gresiantį ekonominį pavojų.

Skubaus (kritinio) likvidumo - Parodo įmonės sugebėjimą greitai realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus tik atėmus atsargas, kaip mažai likvidų turtą. Vertinant šį rodikli yra svarbu žinoti kiek kokybiškai yra apskaitomos pirkėjų skolos įmonėje. Žemesnė nei 0,5 reikšmė yra nepatenkinamas, o tarp 1,0 - 1,5 normali.

V. Gronsko (2005) knygoje sakoma, kad geriausiai įmonės veiklos efektyvumą apibūdina šie rodikliai: turto apyvartumas, ilgalaikio turto apyvartumas, trumpalaikio turto apyvartumas bei įmonės išlaidų lygio rodikliai.

Atsargų apyvartumas / atsargos dienomis - Jis parodo kiek efektyviai yra realizuojamos įmonės atsargos. Labiau paplitęs atsargų apyvartumas dienomis rodiklis. Jeigu atsargų apyvartumo rodiklis didesnis nei atsargų apyvartumo dienomis, reiškia, kad yra galimas atsargų trūkumas. Jeigu atvirkščiai tai galimas atsargų perteklius.

Debitorių apyvartumas / Debitoriai dienomis - siekiant didinti įmonės ekonominį efektyvumą yra labai svarbu analizuoti pirkėjų įsiskolinimų būklę, o tai geriausiai parodo debitorių apyvartumas. Šis rodiklis parodo kaip greitai įmonė surenka uždirbtus pinigus. Čia taip pat labiau paplitęs yra pirkėjų skolų apyvartumas dienomis. Jeigu pirkėjų skolų apyvartumas didesnis už pirkėjų skolų apyvartumas dienomis, reiškia, kad yra per griežta klientų atranka. Galimas klientų praradimas.

Kreditorių apyvartumas / Kreditoriai dienomis - šis rodiklis rodo kiek kartų per ataskaitinį laikotarpį įmonė apmoka savo skolas tiekėjams. Taip pat labiau paplitęs tiekėjų skolų apyvartumas dienomis. Jeigu šis rodiklis labai aukštas – vėluojama atsiskaityti su tiekėjais.

Veiklos ciklas – jis yra apskaičiuojamas atsargos dienomis dalinta iš debitorių dienomis.

Pinigų ciklas - šis rodiklis parodo kiek laiko dienomis praeina nuo prekių ar paslaugų įsigijimo iki jų pardavimo. Jeigu turime konkrečią reikšmę, jis parodo laiką nuo apmokėjimo už prekes iki pinigų įplaukų.

Skolų - nuosavo kapitalo - parodo kiek vienam nuosavo kapitalo litui tenka skolų. Jis taip pat naudojamas kaip kapitalo struktūros ir finansinio sverto grupės rodiklis. Rodiklio reikšmė apie 0,5 yra laikoma normalia. Reiškia, kad pusė finansavimo šaltinių yra skolinti. Taip pat, kuo reikšmė yra didesnė, tuo įmonės padėtis mokumo atžvilgiu blogesnė.

Balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita tarpusavyje susijusios tuo, kad laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita paaiškina nepaskirstyto pelno pokyčius, įvykusius per laikotarpį tarp balansų, parengtų laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Dažnai pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kaip formuojasi įmonės pelnas (D. Burkšaitienė, 2008).

Čia pateikiu pelno ( nuotolių) analizės duomenys.

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis AB“Panevėžio statybos trestas“ finansinėmis ataskaitomis.

Grafike matome, kad bendrasis pelningumas nuo 2012 iki 2014 metų kito. Jis pakilo 2014m. daugiausiai ir tai lėmė jog įmonė pradėjo savo paslaugas teigti ir kitoms europos šalims. O nuo 2014 metų pajamos gerokai išaugo ir taip padidino bendrąjį pelną. Didžiausios pardavimo pajamos yra iš Lietuvos.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 32 puslapiai (5300 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 517 KB
  • Panevėžio statybos tresto horizontali ir vertikali analizė
    10 - 4 balsai (-ų)
Panevėžio statybos tresto horizontali ir vertikali analizė. (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/panevezio-statybos-tresto-horizontali-ir-vertikali-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:09