Papildomos teisės, atsirandančios dėl senatvės: sveikatos apsauga, specialieji poreikiai, socialinė pašalpa, socialinės paslaugos ir lengvatos


Sociologijos referatas.

Įvadas. Dėstomoji dalis Senyvo amžiaus asmens sąvoka. Senėjimas kaip demografinis procesas. Įstatyminė bazė, užtikrinanti pagyvenusių žmonių teisių apsaugą. Papildomos teisės, atsirandančios dėl senatvės. Sveikatos apsauga. Specialieji poreikiai. Socialinės pašalpos. Socialinės paslaugos ir lengvatos. Socialinės paslaugos. Lengvatos. Užimtumas. Išvados. 20 iv. naudotos literatūros sąrašas.


Senyvo amžiaus žmonės - tai viena iš labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių. Šios grupės padėtį apsunkina ir tai, kad socialinio statuso pakeitimas (dėl darbinės bei visuomeninės veiklos nutraukimo arba apribojimo, vertybių transformacijos, pasikeitusio gyvenimo ir bendravimo būdo, adaptavimosi prie naujų aplinkybių sunkumų ir t.t.) dažnai sąlygoja rimtas socialines problemas. Daugumos pagyvenusių žmonių pajamos yra ženkliai mažesnės už vidutines, o pagalbos poreikis žymiai didesnis. Situacija paūmėja, kai senyvo amžiaus žmogus yra vienišas arba gyvena atskirai nuo giminių: jam yra dar sunkiau kovoti su vienatve, pasirūpinti savo sveikata bei buitimi, dalis tokių žmonių negali apsieiti be pagalbos iš šalies. Senatvėje atsiranda naujos psichologinės ir socialinės problemos: atskirties jausmas, pasitikėjimo savimi bei saugumo jausmo sumažėjimas, gyvenimo prasmės praradimas.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) kasifikaciją žmonės nuo 60 iki 74 metų yra priskiriami prie pagyvenųsių žmonių, nuo 75 iki 90 metų – prie senų žmonių, žmonės virš 90 metų yra laikomi ilgaamžiais.

Ilgametės gimstamumo mažėjimo bei gyvenimo trukmės didėjimo tendencijos sąlygoja visuomenės senėjimą. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) klasifikaciją, šalies gyventojų amžius laikomas senu, jei 65 metų ir vyresni žmonės sudaro daugiau nei 7% visų gyventojų. 2014 metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis 18,4 % Lietuvos gyventojų buvo 65 metų ir vyresni. Per 2004–2013 metų laikotarpį 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius padidėjo 3,5 % . Panaši situacija (18,2 % 2013 metų duomenimis) stebima ir Europos Sąjungos (ES) šalyse. 2060 m. prognozuojama, kad 37 % Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės, o ES valstybių narių vidurkis sieks 35%.

Senėjimas yra visiškai natūralus neišvengiamas biologinis procesas. Senėjimą lydi įvairūs biologiniai, socialiniai bei psichologiniai pokyčiai. Kiekvienas žmogus sensta skirtingai, jo požiūris į senatvę priklauso nuo charakterio, gyvenimo būdo, asmeninės patirties ir t.t. Tačiau galima drąsiai teigti, kad adaptaciją senatvėje palengvina ne tik sukaupta teigiama patirtis, bet ir visuma priemonių (valstybės bei visuomenės lygmeniu), padedančių žmogui išspręsti finansines, psichologines, socialines, sveikatos problemas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad senyvo amžiaus žmonės – tai ypatinga socialinė grupė, kuri reikalauja padidinto visuomenės ir valstybės dėmesio.

Tarptautiniuose dokumentuose ir kiekvienos šalies teisės aktuose deklaruojama, kad valstybė privalo ginti pažeidžiamiausių visuomenės narių, prie kurių yra priskirtini ir senyvo amžiaus asmenys, interesus. Tarptautiniu mastu pagyvenusių žmonių interesus gina:

„Nepriklausomumas“ (tai teisę į tinkamos kokybės maistą, vandenį, būstą, rūbus ir sveikatos apsaugą);

“Dalyvavimas” (pagyvenę žmonės turėtų aktyviai dalyvauti jų teisių apsaugos įgyvendinime ir dalintis savo žiniomis ir įgūdžiais su jaunesnėmis kartomis);

“Orumas” (tai teisė gyventi orai ir saugiai, būti laisviems nuo protinio ir fizinio išnaudojimo, būti nediskriminuojamiems dėl amžiaus, rasės, neįgalumo, finansinės padėties ir kt.).

Be to, 1982 metais Pasaulio Asamblėja priėmė Vienos tarptautinį veiksmų planą senėjimo klausimais. Veiksmų planą sudaro 62 rekomendacijos dėl veiksmų, kurių turėtų imtis valstybės narės gindamos pagyvenusių žmonių teises.

Įstatyminę bazę, reglamentuojančią Lietuvos senyvo amžiaus gyventojų teises, statusą bei padėtį, sąlyginai galima padalinti į 3 grupes:

Normos, įtvirtinančios visų piliečių teises nepriklausomai nuo amžiaus. Tai LR Konstitucija (ypatingai 52 str. - socialinės pagyvenusių žmonių teisės), LR Civilinis kodeksas (atskirai minėtinas 3.205 str. - pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir reikalaujančius paramos savo tėvus), LR Santuokos ir šeimos kodeksas, LR Darbo Kodeksas ir t.t.

  • Sociologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Olga
  • 21 puslapis (5893 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 69 KB
  • Papildomos teisės, atsirandančios dėl senatvės: sveikatos apsauga, specialieji poreikiai, socialinė pašalpa, socialinės paslaugos ir lengvatos
    10 - 3 balsai (-ų)
Papildomos teisės, atsirandančios dėl senatvės: sveikatos apsauga, specialieji poreikiai, socialinė pašalpa, socialinės paslaugos ir lengvatos . (2017 m. Birželio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/papildomos-teises-atsirandancios-del-senatves-sveikatos-apsauga-specialieji-poreikiai-socialine-pasalpa-socialines-paslaugos-ir-lengvatos.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 21:34