Parodos dailės galerijoje recenzija


Dailės recenzija. Parodos dailės galerijoje recenzija.


2014m. spalio 10- lapkričio 9 Nacionalinėje dailės galerijoje veikė kuratorių Christine Stenzer ir Soenke Zehle paroda „ Judančios raidės“. Parodos pavadinimas intriguojantis, labai gerai parinktas ir aš asmeniškai jo tikrai nekeisčiau . Parodoje labiausiai man patiko pagrindiniai 9 video filmai ir klipai, sukurti nuo 1987m. iki šių dienų, kurių siužetai paremti faktu jog veikėjai neturi ar prarado balsus, čia taip pat akcentuojamas vaizdo ir garso takelio santykis, tačiau žymiai daugiau dėmesio skiriama raštui kaip sudedamajai filmo vaizdo daliai.

Ši paroda pristatoma transformuotame, ilgą archyvo koridorių primenančioje erdvėje galerijos vestibiulyje. Tamsiame koridoriuje lankytoją pasitinka iš abiejų pusių išdėstyti televizoriai ir projektoriai. Tokia aplinka puikiai tinka, nes tamsoje įdomu ir šiek tiek baugu žiūrėti filmus . Pasak kuratorės C. Stenzer parodoje buvo galima išvysti ir siužetinį begarsį kiną, šiuolaikinius filmus, istorinį avangardą, eksperimentinį kiną, videomeną, TV avangardą, taip pat labiau komercinę produkciją – reklamas, muzikos klipus. Paroda paliko man gilų įspūdį, pamačiau daug įvairių būdų, kaip komponuoti tekstą, o kai kurių autorių kūriniai taip sudomino, kad išėjusi iš parodos ieškojau daugiau jų videofilmų, kaip antai trumpametražis vokiečių režisieriaus Floriano Krautkrämero nebylusis filmas „Kojos lūžis“, įkvėptas austrų poetės Ingeborgos Bachmann knygos „Trisdešimtieji metai“ (1961).

  • Dailė Recenzijos
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (384 žodžiai)
  • Dailės recenzijos
  • Microsoft Word 88 KB
  • Parodos dailės galerijoje recenzija
    10 - 7 balsai (-ų)
Parodos dailės galerijoje recenzija. (2015 m. Gruodžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/parodos-dailes-galerijoje-recenzija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:13