Partine sistema ir ju tipologijos. Lietuvos partinė sistema


Politologijos referatas. Tikslai. Įvadas. Politinės partijos ir partinė sistema. Partinės sistemos tipologijos. Partinė sistema Lietuvoje. Išvados. Literatūra.


Daugiapartinės sistemos esmė yra ta, kad nė viena iš partijų, patekusių į parlamentą, negali valdyti viena. Todėl kuriasi valdančiosios ir opozicinės koalicijos, o jų negali būti dvipartinėse sistemose. Paprastai dėl valdžios aktyviai kovoja 3-7 partijos. Esant šiai sistemai, valstybinė vykdomoji valdžia paprastai yra nestabili.

Dvipartinėje sistemoje egzistuojančių ir tarpusavyje konkuruojančių partijų skaičius nėra apribotas tik dviem partijom. Tačiau būtent dvi stipriausios partijos gali patekti į valdžią ir savarankiškai ją realizuoti. Viena iš partijų įgyja aiškią balsų persvarą parlamente. Antroji iškaro atsiduria opozicijoje. Kitos, mažos partijos nedaro valdančiajai jokios įtakos. Dvipartinėje sistemoje abiejų svarbiausių partijų jėgos dažniausiai būna apylygės. Dvipartinėje sistemoje dažni atvejai, kai viena iš partijų nesurenka parlamente absoliučios balsų daugumos. Todėl, norint suformuoti vyriausybę, į koaliciją būtina įtraukti trečiąją mažesnę partiją. Taip susiformuoja vadinamoji modifikuota dvipartinė sistema.

Dominuojančios partijos sistema susikuria ten, kur viena partija per rinkiminę kampaniją pasiekia akivaizdžią pergalę (gauna daugiau nei 50% balsų ir mandatų, o likusios partijos arba partijų koalicijos neturi galimybių nugalėti rinkimuose. Ši partija sugeba išreikšti visos liaudies interesus.

Partijų kooperacijos sistemoje esančios politinės partijos blokuojasi tarpusavyje ir faktiškai nelieka veiksmingos opozicijos. Per rinkimus kiekviena partija siekia gauti kuo daugiau balsų. Pasibaigus rinkimams, pagrindinės partijos atsisako tolesnės konkurencijos ir kooperuojasi. Būtent šis bruožas ir skiria pastarąją sistemą nuo klasikinės daugiapartinės sistemos, nes pastarojoje visada egzistuoja veiksminga opozicija. Partijų kooperacijos sistema dažniausiai susiformuoja ypatingais atvejais ir gana retai, pvz. per karą.

1992-2000 m. 1992 m. Seimo rinkimų rezultatai nulėmė naują jėgų išsidėstymą politinėje arenoje. Rinkimus laimėjo ir į valdžią sugrįžo ekskomunistinė Lietuvos demokratinė darbo partija, kuri pakeitė politinės sistemos demokratizaciją ir reformas pradėjusį Sąjūdį. 1992 m. Seimo rinkimai apibūdinami kaip pirmieji realiai daugiapartiniai rinkimai po nepriklausomybės atkūrimo. Objektyviai 1992 m. dauguma politinių partijų buvo silpnos ir programiniu- ideologiniu, ir struktūriniu- organizaciniu požiūriais.

Vienas reikšmingiausių šio laikotarpio įvykių- Sąjūdžio reforma ir naujos politinės partijos- Tėvynės Sąjungos (Lietuvos Konservatorių) – susikūrimas.

  • Politologija Referatai
  • 2013 m.
  • 12 puslapių (2043 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Partine sistema ir ju tipologijos. Lietuvos partinė sistema
    10 - 2 balsai (-ų)
Partine sistema ir ju tipologijos. Lietuvos partinė sistema. (2013 m. Lapkričio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/partine-sistema-ir-ju-tipologijos-lietuvos-partine-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:12