Paruoštukas anatomijos egzaminui


Medicinos Špera.

Širdies laidžioji sistema , jos reikšmė. Kodėl kraujas kapiliarais teka lėčiausiai. Kraujo tekėjimo kraujagyslėmis priežastys ir ypatybės. Humoralinė širdies veiklos reguliacija. Nervinė širdies veiklos reguliacija. Mažasis apytakos ratas , jo reikšmė. Vartų venos sistema , jos reikšmė. Smegenų kraujotaka. Kas yra limfa. Limfinę sistemą sudaro. Limfos tekėjimo priežastys. Ką inervuoja somatinė , vegetacinė nervų sistema. Kas mobilizuoja organizmo jėgas , nervų sistema. Paaiškinkite didžiųjų smegenų pusrutulių žievių reikšmę. Parkinsono liga. Kas mobilizuoja organus veiklai. Vegetacinės nervų sistemos poveikis uždaras. Ką užpildo smegenų skystis ir jo reikšmė. Apibūdinkite sesnsorinių funkcijų reikšmę. Ką vadiname akies akomodacija. Kas užtikrina žmogaus pusiausvyros ir koordinacijos palaikymą. Vestibiulinio aparato. Regos sensorinė sistema. Retas , dažnas pulsas , kaip vadinama. Sveiko žmogaus pulso dažnis. Hipertenzija tai. Normalus širdies kraujospūdis. Trumparegystė , toliaregystė. Kas yra aukštosios nervinės sistemos pagrindas. Sąlyginiai refleksai. Reflekso lanko dalys , refleksas. Kas yra parezė. Kokia sistema aktyvina virškinimo sultis. Kas yra pulsas.


Laidžiąją sistemą sudaro specializuotos raumeninės ląstelės, kurios automatiškai, savaime generuoja elektrinius impulses. Pagrindinis širdies ritmo vedlys yra sinusinis mazgas. Širdis gaudama iš šio mazgo elektrinius impulses gali ritmiškai susitraukynėti. Impulsas iš prieširdžio mazgo į skilvelių miokardą patenka per atriovertikulinį mazgą ir jo pluoštą, kuris verčia susitraukti. Atriovertikuliniame mazge impulsas susilaiko ir skilveliai per tą laiką spėja atsipalaiduoti bei prisipildyti kraujo. Elektrinis impulsas toliau plinta Hiso pluošto kojytėmis ir pasibaigęs miokarde, sudirgina jį.

Simpatiniai nervai išskirdami adrenaliną greitina širdies susitraukimų dažnį, didina miokardo laidumą ir dirglumą. Adrenalinas didina Ca jonų transport į miokardo ląsteles. Simpatinės sistemos aktyvumas didėja stresų metu, sunkiai dirbant.

Plautiniu kamienu prasideda mažasis kraujo apytakos ratas. Jis prasideda iš dešiniojo skilvelio ir skyla į kairiąją ir dešiniąją arterijas kėkvienam plaučiui. Plautyje arterija eina kartu su bronchu bei skyla. Kapiliarai apraizgo alveoles, per kapiliarų ir alveolių sieneles vyksta dujų apykaita, veninis kraujas virsta arteriniu ir renkasi į venas. Dviem plaučių venomis atiteka arterinis kraujas iš plaučių į kairįjį prieširdį.

Reikšmė: veninis kraujas teka arterijomis, įvyksta dujų apykaita (kurios metu iš organizmo yra pašalinamas CO2 ir pasisavinamas O2), ir arterinis kraujas teka venomis į širdį.

Apatinės tuščiosios venos baseine ji sudaro atskirą sistemą. Vartų vena susidaro susijungus viršutinei, blužninei bei apatinei pasaito venoms. Ji pasiekia kepenų vartus. Kepenyse skyla į skiltines, segmentines, tarpskiltines venas.

Smegenys gauna arterinį kraują iš vidinės miego arterijos ir jos šakų, bei slankstelinės arterijos. Žastinis galvos kamienas, bendroji miego arterija dalijasi į išorinę ir vidinę miego arterijas. Vidinė miego arterija kakle nesišakoja. Ji kyla aukštyn iki kaukolės pamato ir per smilkinio miego arterijos kanalą patenka į kaukolės ertmę. Joje suskyla į galines šakas: akinę, priekinę ir vidurinę smegenų bei užpakalinę jungiančiąją arterijas. Akinė arterija maitina akies obuolį bei akies priedinius organus, kietąjį smegenų dangalą, nosies gleivinę. Priekinė maitina kaktinę bei momeninę smegenų skiltis. Vidurinė maitina dalį kaktinės, momeninės bei smilkininės smegenų skilčių. Užpakalinė jungiančioji jungia vidinės miego arterijos ir slankstelinės arterijos baseinus.

  • Medicina Šperos
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (1685 žodžiai)
  • Universitetas
  • Medicinos šperos
  • Microsoft Word 27 KB
  • Paruoštukas anatomijos egzaminui
    10 - 7 balsai (-ų)
Paruoštukas anatomijos egzaminui. (2016 m. Birželio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/paruostukas-anatomijos-egzaminui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:33