Pašarų egzamino medžiaga


Žemės ūkio konspektas.

Daugiametės varpinės žolės , jų biologinės savybės , optimalūs naudojimo terminai , ūkinė ir pašarinė vertė. Pagrindindinės varpinių žolių biologinės ir ūkinės savybės. Varpinės žolės pagal pašarinę ir ūkinę vertę skirstomi į. Aukštaūgėms priklauso Vidutinio gerumui priklauso. Žemaūgėms priklauso Blogosioms priklauso. Daugiametės ankštinės žolės , jų biologinės savybės , optimalūs naudojimo terminai , ūkinė ir pašarinė vertė. Pagrindinės ankštinių žolių biologinės ir ūkinės savybės. Pagrindinės aukštosios ankštinės žolės Žemaūgės. Pievų ir ganyklų žolių ūglių tipai , jų gamybinė paskirtis. Žolių vegetacijos tarpsniai. Skiriami trys ūglių tipai. Pievų ir ganyklų pagrindinės aukštosios varpinės žolės , jų pašarinė ir ūkinė vertė. Pašariniai motiejukai. Tikrieji eraičinai. Paprastosios šunažolės. Pieviniai pašiaušėliai. Ganymo būdai. Sudarant zoliu misinius butina atsizvelgti i. Žaliasis konvejeris ir jį sudarančių augalų apibūdinimas. Žaliojo konvejerio tipai. Žaliojo konvejerio sudarymo pagrindai. Vienmečiai kryžmažiedžių šeimos augalai , jų auginimo ypatumai , pašarinė vertė ir panaudojimas gyvuliams. Žaliųjų pašarų konservavimo biologiniais preparatais galimybės. Pašarinių grudu cheminis konservavimas. Vasariniai varpiniai javai , jų biologinės savybės , auginimo ypatumai , ūkinė ir pašarinį vertūkinė ir pašarinė vertė , veislės , derlingumas. Ankštiniai javai , jų biologinės savybės , auginimo ypatumai , ūkinė ir pašarinį vertūkinė ir pašarinė vertė , veislės , derlingumas. Ankštinių ir varpinių javų mišiniai , jų sudarymo pagrindai , komponentų skaičius , pašarinė vertė ir naudojimas gyvuliams šerti. Bulvės , jų biologinės savybės , auginimo ypatumai , pašarinė vertė , veislės , laikymas ir panaudojimas gyvuliams šerti.


Paplitimas: Šios žolės paplitę pievose ir ganyklose. Lietuvoje randama 120 rūšių, bet gerųjų ir vidutinio gerumo 21 rūšių auga ir ariamoje žemėje.

Pagrindindinės varpinių žolių biologinės ir ūkinės savybės:

Šios žolės nereiklios dirvai ir klimatui.

Dauguma jų yra ilgaamžės (10-15m.), gerai gyvulių ėdamos ir derlingos.

Tinka ruošti šieną ( mažai nubyra lapelių) ir silosą ( turi pakankamai cukraus).

Pagal pašarinę vertę baltymų turi 50- 100% Daugiau nei varpinės. Paplitę Lietuvos ganyklose ir pievse ir randamos 20-25 jų rūšių.

Pagrindinės ankštinių žolių biologinės ir ūkinės savybės:

Jų šaknys prasiskverbe giliai į žemę.

Šie augalai mėgsta laidžia, nerūgščias žemes.

Gyvuliams šerti daugiausiai naudojami raudonieji ir rausvieji dobilai. Vengiant išputimo, galvijus reikia šerti pratinant palaipsniui ir tik nerasotą.

Trumpuosius vegetatyvinius sudaro lapai, stiebo nėra arba jis labai trumpas. Būdingi žemosioms žolėms pievinėms miglėms, radoniesiems eračinams. Vasariniai ūgliai užaugina stiebus, žiedus bei vaisius. Ilgieji vegetatyviniai ūgliai turi ilgus lapuotus stiebus, bet nesudaro žiedyno ( varpučiai, motijukai, dryžuočiai).

Trumpieji ūgliai tinka ganimui, ilgieji šienavimui, vaisiniai sėkloms auginti.

Pašariniai motiejukai. Lietuvoje auginama žolė. Labai tinka lauko mišiniams, ypač su dobilais. Gerai auga įvairios granuliometrinės sudėties vidutinės drėgmės dirvose. Jiems netinka labai lengvos ir rūgščios dirvos. Viename kg žaliosios masės yra 2,02 MJ apykaitos energijos ir 25 g žaliųjų baltymų.

Tikrieji eraičinai. Geriausiai tinka pievoms ir ganykloms. Jų pašarinė vertė panaši į motiejukų. Viename kg žaliosios masės yra 1.93 MJ AE ir 26 g žal baltymų.

Paprastosios šunažolės. Dažnai sėjama ganyklose. Geras žolių mišinio komponentas. Gera pašarinė vertė. Viename kg žaliosios masės yra 2,24 MJ AE ir 32 g žal baltymų. Geriausiai auga derlinguose priemoliuose ir priesmėliuose.

Pieviniai pašiaušėliai. Jos išvaizda panaši į motiejukų, bet skiresi žiedynai. Jų pašarinė vertė didelė, bet ūkiniu požiūriu turi niegiamų savybių: labai anksti išplaikėja ir žydi, netolygiai bręsta, sėklos greitai byra. Labiausiai tinka sudėtiniams pavieniams ir ganykliniams mišiniams.

5. Varpinėms žolėms nereikia ypatingos dirvos ar klimato. Dauguma jų ilgaamžės. Gyvuliai gerai ėda. Varpinės neretai yra derlingiausios. Jos cukringesnės, todėl tinka silosuoti.

Pašarinė vertė: geros, vidutinio gerumo, blogos.

Gerosios – skirstomos į aukštaūges ir žemaūges. Aukštaūgės – pašariniai motiejukai, tikrieji eraičinai. Žemaūgės – pievinės ir pelkinės miglės, baltosios smilgos.

Vidutinio gerumo – paprastai nesėjamos.

Blogosios – beveik neėda gyvuliai.

Pievinės miglės – daugiametės, sėjamos mišiniuose su kitomis varpinėmis žolėmis. Gali būti sėjamos ir šienavimui ar silosavimui skirtose pievose

6. Ankštinės – geros pašarinės vertės. Jas sunkiau džiovinti, nutrupa daugiau lapelių. Nelengva silosuoti, nes turi mažiau cukraus.

Dažniausiai auginami – raudonieji dobilai, mėlynžiedės liucernos.

Galvijams negalima duoti rasotos ar sulytos dobilų žolės.

Nevalia gyvulius išleisti į ganyklą, kruopščiai jos neapžiūrėjus ir neišrinkus visų aštrių daiktų (spygliuotos vielos ar kitokių metalinių daiktų, aštrių medžių ar krūmų nuolaužų), į kuriuos gyvuliai gali susižaloti, ir gyvulių apsinuodijimą galinčių sukelti mineralinių ar organinių medžiagų. Iš pavojingų mineralinių medžiagų dažniausiai pasitaiko neištirpusių mineralinių trąšų liekanų, ypač jei buvo tręšta nepakankamai susmulkintomis sukietėjusiomis mineralinėmis trąšomis. Iš pavojingų organinių medžiagų dažniausiai randama po žiemos nugaišusių paukščių, žvėrių ar net nedidelių graužikų lavonų. Tokiais „radiniais“ gyvuliai gali labai sunkiai apsinuodyti.

9 . Reikšmė - Kultūrinių ganyklų žolė - labai vertingas pašaras. Ją gyvuliai noriai ėda, lengvai virškina. Jauna žolė itin maistinga, joje daug proteinų, amino rūgščių, karotino, mineralinių medžiagų ir mažai ląstelienos. Tinkamai prižiūrima bei racionaliai naudojama kultūrinė ganykla pasižymi aukštu produktyvumu.

Pašarų egzamino medžiaga. (2016 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/pasaru-egzamino-medziaga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:30