Pasaulio alfabetai


Filologijos referatas. Įvadas. Rašto atsiradimas. Alfabetų paplitimas pasaulio regionuose. Atskirų pasaulio alfabetų charakteristikos. Lotynų alfabetas. Glagolica ir kirilika. Hebrajų alfabetas. Devanagaris. Alfabetų populiarumas pasaulyje. Išvados. Literatūra.


Raidės — labai svarbus kultūros elementas. Be rašto niekados nebūtų taip išplitusi krikščionybė, budizmas ar islamas. Turbūt nebūtų atsiradęs tautos suvokimas, nes kiekvienas miestas kalbėtų skirtinga tarme. Mokslas būtų sustingęs viduramžiuose.

Žinant tik lotynų raidyną ar kiriliką galima manyti, kad visos rašto sistemos - panašios, skiriasi tik raidžių išvaizda. Tačiau pasaulyje egzistuoja labai skirtingi alfabetai, kurių raidžių reikšmės gali labai skirtis, pavyzdžiui, arabai rašo tik priebalsius, Japonijoje raidė žymi skiemenį, Indijoje — ypatingą priebalsio ir balsio derinį, o Kinijoje ištisą žodį. Kinų alfabetas sudarytas iš tūkstančių raidžių, iš kurių kiekviena susidaro iš gausybės elementų ir brūkšnių

Referato tikslas – išanalizuoti pasaulio alfabetus. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) pateikti pasaulio raštų atsiradimo raidą; 2) išanalizuoti alfabetų paplitimą pasaulyje, detaliai išnagrinėti atskirų pasaulio alfabetų charakteristikas; 3) ištirti alfabetų populiarumą pasaulyje.

Referatas susideda iš keturių dalių. Pirmoje dalyje supažindinama su rašto atsiradimu, antroje dalyje – pateikiama alfabetų paplitimo pasaulyje apžvalga. Trečia dalis skirta atskirų alfabetų detalesnei analizei. Dėl ribotos darbo apimties tyrimui pasirinkti keturi pasaulio alfabetai: lotynų alfabetas, glagolica ir kirilica, hebrajų ir davanagaris. Ketvirtoje dalyje pateikiama pasaulio alfabetų populiarumo analizė.

Pirmieji žmonių įrašai atsirado maždaug 4000-3500 m. per.Kr., kai senovės šumerai ėmė sudarinėti daiktų sąrašus piktogramomis. Vėliau piktogramos virto dantiraščiu. (Morris ir kt., 2007:9)

Tuo pačiu metu egiptiečiai plėtojo hieroglifų raštą, kuriuo naudojosi iki 394 m. (Morris ir kt., 2007:9). Egiptiečių hieroglifų raštą sudaro ikoniški ženklai, kurių vieni lengvai atpažįstami (maitvanagis, apuokas, jautis, žaltys, akis, koja, su taure rankoje sėdintis žmogus), kiti stilizuoti (išskleista burė, migdolinė burnos forma, banguota vandens linija), dar kiti, tik labai menkai primena vaizduojamą daiktą, pavyzdžiui, kėdę reiškiantis kvadratėlis, sulankstyto audinio ženklas ar duoną simbolizuojantis pusrutulis. (Eco, 2001).

Prancūzijos Akademija 1929 metais paskelbė, kad pasaulyje yra 2 796 kalbos. Nuo to laiko kalbotyros darbuose nuolat buvo nurodoma 3 000 pasaulio kalbų. XX a. antroje pusėje atlikti išsamesni tyrimai leido gerokai patikslinti šį skaičių. Šių dienų kalbininkai įsitikinę, jog pasaulyje yra apie 6 000 - 6 500 kalbų. (Kavaliauskas, 2010: 5). Šioms kalboms užrašyti yra naudojami skirtingi alfabetai.

Šiaurės Amerikoje dabar vartojamas lotynų alfabetas. Tautinės mažumos vartoja savo rašto sistemas. Savo rašto sistemą turi kai kurios Kanados indėnų ir inuitų grupės (Kanados indėnų raštas) bei čerokiai, o taip pat imigrantų bendruomenės (pvz., JAV kinai ar žydai). (Žemaitis, 2012).

Dabartinių JAV ir Kanados indėnai rašto iki atvykstant europiečiams nevartojo. Regioną XVI-XVIII a. kolonizavo lotynų alfabetą vartojusios šalys, tad kartu su kolonizacija atėjo lotynų raštas, kuriuo ilgainiui imta užrašyti daugumą indėnų kalbų. Didžiojoje dalyje teritorijų indėnų kalbos išvis nunyko, jas pakeitė kolonistų kalbos, tokios kaip anglų ar prancūzų, kurios irgi užrašomos lotynų raštu. Iki Aliaskos pardavimo JAV XIX a. ji priklausė Rusijai, ten vartota kirilika (tačiau kolonizacija buvo menka). Kanadoje XIX a. misionierių dėka sukurtu Kanados indėnų raštu imtos užrašyti kai kurios Kanados indėnų kalbos ir eskimų (inuitų) kalba. Čerokiai (indėnų tauta), pamatę, kaip kolonistai naudoja raštą, tačiau nežinoję tikslių raidžių reikšmių, XIX a. irgi sukūrė savo rašto sistemą. Savo rašto sistemą anglų kalbai XIX a. bandė sukurti ir į vakarinę dabartinės JAV dalį pasitraukę mormonai (Deseretas), tačiau pastaroji neprigijo (Žemaitis, 2012).

Centrinėje Amerikoje irgi vartojamas lotynų alfabetas. Centrinėje Amerikoje raštas atsirado apie VI a. pr. Kr.; tai viena vietų, kurioje raštas išrastas savarankiškai. Jį galbūt išrado olmekai, o vėliau perėmė paskesnės civilizacijos: actekai, mištekai, sapotekai bei majai. Rašto sistemos vartotos tik dalyje Centrinės Amerikos: dabartinės Meksikos rytuose ir gretimose šalyse; jis nevartotas Karibų salose. Dauguma šių rašto sistemų buvo reikšminės, o majų - žodinė (dalis raidžių žymėjo ir skiemenis), taigi toliausiai pažengusi. Tai - Mesoamerikos rašto sistemų šeima. Atvykę ispanų kolonistai naikino šių rašto sistemų knygas, ir apie XVII a. jos galiausiai sunyko; prireikė laiko, kol dalį jų pavyko vėl iššifruoti. Jas pakeitė lotynų raštas, įsivyravo ir kolonistų (daugiausia ispanų) kalbos. Indėnų kalboms užrašyti taip pat buvo pritaikytas lotynų raštas .(Žemaitis, 2012).

  • Filologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (5827 žodžiai)
  • Filologijos referatai
  • Microsoft Word 158 KB
  • Pasaulio alfabetai
    10 - 7 balsai (-ų)
Pasaulio alfabetai. (2015 m. Birželio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/pasaulio-alfabetai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:50