Pasiskirstymo koeficiento nustatymas


Chemijos laboratorinis darbas. Pasiskirstymo koeficiento nustatymas. Ekstrahavimas iš tirpalų. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Darbo priemonės ir reagentai. Darbo rezultatai.


Jeigu į sistemą, sudarytą iš dviejų skystųjų fazių, t.y. iš dviejų praktiškai nesimaišančių skysčių, įvesime trečią medžiagą, tirpią abiejuose skysčiuose, tai ši trečioji medžiaga tarp abiejų skystųjų fazių pasiskirstys tam tikru pastoviu santykiu. Šis koncentracijų santykis priklauso nuo temperatūros, tačiau nepriklauso nuo tirpinamos medžiagos ir abiejų tirpiklių kiekio. Santykio pastovumas siejamas su tokiomis sąlygomis: 1) trečiosios, abiejuose skysčiuose ištirpusios mežiagos turi būti nedaug, nes abu tirpalai turi būti idealūs; 2) abiejuose tirpaluose trečioji medžiaga turi būti pasiskirsčiusi vienodomis molekulėmis. Nernsto ir Šilovo dėsnis:

Pusiausvyroje ištirpusios medžiagos koncentracija antroje skystoje fazėje priklausys nuo koncentracijos pirmoje skystojoje fazėje.. Koncentracijų santykis, esant pasiskirstymo pusiausvyrai, yra pastovus, tik tuomet, kai į nesimaišančių skysčių sistemą įvesta trečioji medžiaga nepakeičia čių skysčių tarpusavio tirpumo ir abiejose skystosiose fazėse yra vienodų molekulių pavidalu.

Nernsto ir Šilovo pasiskirstymo dėsniu remiasi ekstrahavimas iš tirpalų, t.y. ištirpusios medžiagos perkėlimas iš vieno tirpiklio į kitą. Šis metodas taikomas organiniais tirpikliais ištraukiant iš vandeninių tirpiklių įvairias organines, o taip pat ir neorganines medžiagas, norint jas sukoncentruoti ar perskirti.

Pasiskirstymo koeficiento nustatymas. (2015 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/pasiskirstymo-koeficiento-nustatymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:25