Pasiūlos ekonomikos teorija


Ekonomikos referatas. Įvadas. Pasiūlos ekonomikos teorija. Ar tikrai veikia Pasiūlos ekonomikos teorija? Tyrimai, kurie palaiko pasiūlos ekonomikos pusę. Tyrimai, kurie nepalaiko pasiūlos ekonomikos pusę. Kas domėjosi pasiūlos ekonomikos teorija? Paulas Craigas Robertsas. Artūras Lafera. Laferio kreivė. Alfredas Maršalas. A. Maršalo darbai. Maršalo kryžius (kartais sako „žirklės“). Maršalo kryžiaus grafiko paaiškinimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pasiūlos ekonomika buvo praktiškai panaudota prezidento Reigano 1980m. Jis naudojosi kaip priemonę kovoti su infliacijos sąstingiu, retas derinys stovinčio ekonomikos augimo ir didelės infliacijos. Dėl šios priežasties, šį ekonomika taip pat žinomas kaip „Reaganomics“.

Alfredas Maršalas – vienas iš ryškiausių ekonomikos istorijos asmenybių. Remiantis ekonomikos teorijos plėtra XX a. šį ekonomistą galima būtų lyginti tik su L. Warlas. A. Maršalo išleista knyga „Ekonomikos principai“ pasižymi kaip vienintele knyga kurioje aprašoma ekonomikos teorija XIX a., taip pat šią knygą galima rekomenduoti asmenims besimokantiems makroekonomika XXI a. Nepaklausęs tėvo, kuris norėjo matyti sūnų kaip Oksfordo universiteto studentu, o vėliau kunigu, A. Maršalas gavo matematinį išsilavinimą Kembridže. Šio ekonomisto matematiniai sugebėjimai buvo pranašesni už visų jo amžininkų – maržinalistų. Kembridže studijuojant atsirado interesas filosofijai ir visuomeniniams mokslams. Remiantis jo atsiminimais, jis mokėsi nuo meta – fizikos iki etikos, ir nuo etikos iki politinės ekonomikos. Maršalo šlovė kaip svarbiausio ekonomikos teoretiko ilgą laiką buvo pagrįsta jo dėstomomis paskaitomis, pasak jo siekimo vis tobulėti, ekonomistas ganėtinai ilgai (apie 20 metų) rašė ir rengė leidimui savo svarbiausią vargą: „Ekonomikos principai“ (1890 m.).

Pasiūlos ekonomika būvo praktiškai 1980. panaudota prezidento Reigano. Jis naudojosi kaip priemonę kovoti su infliacijos sąstingiu, retas derinys stovinčio ekonomikos augimo ir didelės infliacijos. Dėl šios priežasties, šį ekonomika taip pat žinomas kaip „Reaganomics“.

Atstovai pasiūlos ekonomikos yra šalininkai liberalizmo ekonomikos idėjos. Teoriniame lygmenyje, koncepcija būdinga mikroekonominiaim požiūrį į makroekonomikos problemų analizės principų taikymą, pavyzdžiui, kapitalo kaupimo ir viešųjų finansų. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokesčiam ir mokesčių politikos ekonominės veiklos poveikiui, reguliuojant kontrolės sistemą, tikslų ir prioritetų ekonominės politikos ir modifikavimo metodus šiems tikslams pasiekti. Atstovai pasiūlos ekonomikos reikalauja pašalinti "kenksmingas" reguliavimo formas, mažinti reguliavimo ir reglamentavimo veiklą valstybei, taip pat gerinti rinkos pagrindo verslumą.

Visuomenės ekonominė gerovė teoriškai pagal pasiūlos ekonomiką yra susijusi su privačios nuosavybės apsauga ir kainų mechanizmo tobulinimų, su papildomos sistemos sukurimu, meras, kad padidinti konkurencingumą rinkos ekonomikos, pertvakrydamas sitemą socialinių, ekonominių ir politinių santykių pagal verslo interesus.

Bet teoretikai nesiekia visiškai panaikinti šalies ekonomika. Jie kalba apie ekonomikos perdaryma, sukuriant "valstybini socialini draudimą", kuriuo siekiama pagerinti visų amerikiečių gyvenimo padėti, teisingos socialinės ir ekonominės organizacijos kūrimas, kuris atveria kelią atskirų siekiu realizavimui ir remiasi "lygių galimybių” principo situaciją, leidžiančiam užtikrinti sąlygas efektyviam ekonomikos funkcianavumui.

Pasiūlos ekonomikos ideologai įsitikine, kad sąlygos, būtinos visuomenės gerovei yra užtikrinti visuomenės turtą, neribotas teises į nuosavybę, verslo veiklos. Todėl pripažįstama, kad daugybė žmonių, gyvenančių skurde, pasisako už nuosava turtą per kapitalo kaupimą, už turtingų žmonių pagalbą jų idejose, už išsaugojimas rinkos sistemos ūkyje, laisvos kainų sitemos kuri yra mehanizmas perduodantis informaciją butinos dėl koordinacijos ekonomikos srityje, kuri yra paskata jo įgyvendinimui darbo ir kapitalo paskirstymui; užtikrinti visuotinę gausa apima žemesnių klasių.

Šiuo atžvilgiu, viena iš aktualiu uždavinių, pasiūlos ekonomikos teoretikam yra pašalinti išoriniai rinkos sistemos kliūtis laisvam kainų judėjimui, daugiausia susijusi su mokesčių sistema. Pasak jų, tai sukelia nepageidaujamą kišimosi į rinkos mechanizmą.

Antra, dideli mokesčiai, sukėlė gamybos sąnaudų augimą ir infliaciją, kurie lėmė gamybos efektyvumo sumažėjimą, taip pat paskatynimų sumažėjimas kuriuos gauna darbuotojai ir verslininkai po mokesčių sumokėjimo. Tai atsispindėjo ant naujovių įmonių viduje ir ant investicijų didžio.

Trečia, mokesčių padidėjimas sukėlė 1970-ųjų viduryje – 1980-ųjų pradžioje infliacijine “pajemų eroziją”. Infliacijos pasėkme tapo mokesčių naštos padidėjimas. Ankstyvaisiais 60-aisiais apie 90% pelno mokesčių mokėtojų buvo tarp dviejų-trijų mažesniu tarifų, o didelė dalis progresavimo buvo taikomas 5% turtingiausių žmonių. Infliacija ir didėjančios pajamos už 1960-70m. lėmė tai, kad kylančios tam tikros pajamų mokesčio statymai, kuriais siekiama gauti dideles pajamas, 70-tųjų pabaigoje tai būvo pritaikyta ir vidutinio gyvenimo lygio žmonėms. Be to, nuvertintos mokesčių lengvatos: apmokestinamo minimalo, standartizuotos nuolaidos ir pan.

Pasiūlos ekonomikos teoretikai peržiūrėti mokesčių reglamentavimo modelį, kūria savo argumentus dėl būklės pokyčių pasiūlos visuominės gamybos veiksniuose.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • 19 puslapių (4380 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 200 KB
  • Pasiūlos ekonomikos teorija
    10 - 2 balsai (-ų)
Pasiūlos ekonomikos teorija. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/pasiulos-ekonomikos-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 01:56