Paskolų krizė


Finansų kursinis darbas. Santrauka. Įvadas. Darbo dalis. Europos sąjungos paskolų krizės esmė. ES paskolų krizės apibrėžimas. ES paskolų krizės atsiradimo priežastys. ES paskolų krizės problemos ir jų sprendimas. Paskolų krizės poveikis es valstybėms. Krizės poveikis Lietuvai. Krizės poveikis kitoms ES narėms. Darbo dalis. Debatai. Teiginiai „UŽ“. Teiginiai „PRIEŠ“. Išvados. Literatūra.


Šiame semestro darbe sieksime išanalizuoti paskolų krizę Europos Sąjungoje nuo ją lėmusių veiksnių iki padarinių ir grėsmių visai sąjungai. Šiam tikslui įgyvendinti darbą suskirstėme į 2 pagrindinius skyrius. Pirmame skyriuje aptariamos paskolų krizės atsiradimo priežastys. Išanalizuojama Europos Sąjungos šalių finansinė padėtis iki krizės pasireiškimo, apibrėiažmi veiksniai, padarę didžiausią įtaką krizės atsiradimui. Taip pat šiame skyriuje aprašomos finansinės priemonės, skirtos ES šalims gelbėti. Antrame darbo skyriuje analizuojamas paskolų krizės poveikis. Plačiau aptariama Lietuvos situacija.

Antroje darbo dalyje apateikiami argumentai „už“ (8) ir „prieš“(9) teiginiui: ,,šaliai, patiriančiai finansinius sunkumus, gaunančiai finansinę paramą iš gelbėjimo fondų pvz., Europos stabilizavimo fondų, ir neįgyvendinus kreditorių prašomų reformų, finansinė parama iš šių fondų turi būti sustabdyta ir daugiau neteikiama”.

Analizė atlikta remiantis internetiniais naujienų straipsniais, ECB ir kitų ES institucijų pateiktais duomenimis. Analizuojant duomenis nustatyta, jog ES narių įsiskolinimas yra didelis, ir labai svarbu imtis atitinkamų priemonių ekonominei situacijai šalyse stabilizuoti.

Europos Sąjungos paskolų krizė – tema, kuri net ir praėjus keleriems metams nuo krizės pradžios, yra iki šiol gvildenama. Pastaroji ES skolų krizė sukėlė aibes neramumų šalyse, įnešė finansinę sumaištį, o svarbiausia – pasitikėjimą visa Europos Sąjunga ir jos tvarumu. ES paskolų krizė iškėlė daugelį iki šiol neatsakytų klausimų, į kuriuos svarių atsakymų bando ieškoti įvairios ES institucijos, šalių vadovai ir kiti įtakingi asmenys, tačiau ir šioje vietoje – problema, kadangi bendrų sprendimų paieškos, o galiausiai sprendimų įgyvendinimas atima daugybę laiko, per kurį bėdų kamuojamos šalys vis giliau grimzta į skolų liūną. Pastaruoju metu didžiulis dėmesys yra skiriamas didėjančioms valstybių skoloms Europos Sąjungoje. Norėdamos padengti biudžeto deficitą valstybės vis daugiau skolinasi. Tai įtakoja ne tik aplinkines šalis, tačiau visas ES nares. Ši krizė prasidėjo JAV, tačiau globalizacijos ir finansinės integracijos dėka greitai išplito į kitas valstybes, kur išaugo į ekonomikos ir finansų krizę.

Tyrimo metodai: internetinių straipsnių, ES institucijų skelbiamų duomenų ir Eurostat pateikiamų duomenų analizė, aprašymo, palyginimo, apibendrinimo, antrinių šaltinių apžvalga, grafinis analizavimas.

Tyrimo šaltiniai: darbas paremtas ES institucijų skelbiamais duomenimis, internetiniais straipsniais.

Nagrinėti Europos Sąjungos paskolų krizę yra svarbu dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia, ši krizė padarė itin didelę įtaką visų ES šalių-narių finansinei padėčiai, ypatingai ryškiai tai pasijuto silpnesnės ekonomikos šalyse. Ji sukėlė daugybę neramumų ir sumaišties. Antra priežastis – šalių vadovai vis dar ieško sprendimo būdo, kol tuo tarpu įsiskolinusios šalys vis labiau įsiskolina.

Labai svarbu paminėti ir tai, jog padėtį pablogino ir valstybių fiskalinė politika, susijusi su valstybių pajamomis ir išlaidomis, globalizacija, t. y. ekonominė ir finansinė šalių priklausomybė, taip pat europinio vieningumo trūkumas tarp ES valstybių, pasaulio prekybos disbalansas ir t. t.

Nepaisant sudėtingumo, vyrauja pagrindinė nuomonė, jog Europos Sąjungos skolų krizė kyla dėl vienos priežasties: valiutų sąjungos suformavimo. Euras pažadėjo supaprastinti ir toliau integruoti ES ekonomiką pašalinant rizikas, susijusias su valiutų kursu ir efektyvesniu kapitalo paskirstymu. Dėl šios priežasties valiutų sąjunga pakelė valiutų kursą periferinėse euro zonos šalyse - Portugalijoje, Airijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kipre, Slovakijoje, Estijoje, Maltoje ir Slovėnijoje, o mažino euro zonos centre. Su euro įvedimu, periferinės euro zonos šalys turėjo didžiausią kreditų galimybę negu kada nors anksčiau.

Paskolų krizė. (2014 m. Gruodžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/paskolu-krize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:21