Patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonacijos eksperimentinis tyrimas


Lietuvių diplominis darbas. Įvadas. Teoriniai klausimai. Intonacijos apibūdinimas. Lietuvių kalbos intonacijos tyrimai. Naujausios intonacijos tyrimo tendencijos ir metodai. Eksperimentinis patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonacijos tyrimas. Tyrimo pagrindas. Instrumentinis patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonacijos tyrimas. Pagrindinis tonas. Intensyvumas. Trukmė. Audicinis patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonacijos tyrimas. Apibendrinamosios išvados. Literatūros sąrašas.


Raktažodžiai: intonacija, patikrinamieji klausimai, neutralusis, numanomasis ir tvirtinamasis komunikaciniai porūšiai, fonologinis vaidmuo, intstrumentinė ir audicinė analizė.

Darbe aprašomas eksperimentinis tyrimas, kurio tikslas – nustatyti patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonacijos skiriamuosius akustinius požymius ir ištirti jų fonologinį vaidmenį kalboje. Darbe keliama tokia hipotezė: patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonacijos skiriamieji požymiai suvokiami klausa. Tyrimui naudota vienažodė frazė, kurią du diktoriai įskaitė trimis skirtingomis intonacijomis. Atlikta instrumentinė ir audicinė medžiagos analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad suvokiamas tik neutraliųjų ir tvirtinamųjų klausimų intonacijos skirtumas, o numanomieji klausimai nuo kitų dviejų porūšių neskiriami. Todėl daroma išvada, kad fonologinį vaidmenį kalboje atlieka neutraliųjų ir tvirtinamųjų klausimų skiriamieji akustiniai požymiai.

Patikrinamieji klausimai − tai viena iš tikrųjų klausimų grupių, reikalaujantys atsakymo taip arba ne (Vaitkevičiūtė 1966: 194; Labutis 1998: 113). Atsižvelgiant į klausėjo turimą informaciją apie būsimą atsakymą, gali būti skiriami trys patikrinamųjų klausimų komunikaciniai porūšiai: neutralusis, kai klausėjas nieko nežino apie būsimą atsakymą, numanomasis, kai turima šiek tiek informacijos, ir tvirtinamasis, kai klausėjas žino atsakymą, tačiau klausia laukdamas patvirtinimo (Pukelis 1968: 35, 36).

Patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonaciją eksperimetiškai tyrė V. Pukelis (Pukelis 1972a). Autoriaus atlikto audicinio tyrimo rezultatai parodė, kad auditoriai klausa suvokia tiriamų porūšių intonaciją kaip savarankiškai funkcionuojančius sistemos vienetus, o instrumentiškai nustatyti skiriamieji ir bendrieji porūšių intonacijos požymiai, tačiau tuometinis intonacijos tyrimas gali būti laikomas netiksliu ir nepatikimu dėl kai kurių ankstesnės ir dabartinės audicinio tyrimo metodikos skirtumų (plg. Bacevičiūtė, Leskauskaitė 2006; Bacevičiūtė, Rinkauskienė 2009; Urbanavičienė, Kardelis 2006) ir tada taikytų instrumentinės analizės priemonių. Šiuolaikinių eksperimentinių tyrimų metodai ir intonacijos akustinių požymių analizei taikomos technologijos suteikia tikslesnės analizės galimybę. Šis aspektas svarbus nustatant fonologinį vaidmenį atliekančius intonacijos elementus. Siekiant patikslinti ankstesnio tyrimo rezultatus pasirinktas darbo objektas − patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonacija. Atlikto eksperimento tikslas − naudojantis šiuolaikinėmis tyrimo galimybėmis patikslinti patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių suvokimo rezultatus ir nustatyti fonologinį vaidmenį atlikti galinčius intonacijos elementus.

Tikslui įgyvendinti iškelti tokie uždaviniai: 1) apžvelgti lietuvių kalbos intonacijos tyrimus ir išskirti ryškesnes lietuvių kalbos intonacijos tyrimų kryptis; 2) apžvelgti užsienio mokslininkų pastaruoju metu atliekamus intonacijos tyrimus bei jų taikomus metodus ir nustatyti šiuolaikinių intonacijos tyrimų tendencijas; 3) išanalizuotos teorinės medžiagos pagrindu atlikti patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių eksperimentinę analizę, kuri atskleistų lingvistinę reikšmę perteikiančius intonacijos elementus: a) instrumentiškai ištirti patikrinamojo klausimo komunikacinių porūšių pagrindinį toną, intensyvumą ir trukmę, nustatyti skiriamuosius akustinius porūšių požymius; b) atlikti audicinę analizę, kuri parodytų, ar instrumentiškai nustatyti skirtumai suvokiami klausa.

Darbe keliama tokia hipotezė: patikrinamojo klausimo komunikacinių porūšių intonacijos skirtumai yra suvokiami klausa ir jų kompleksas kalboje atlieka fonologinį vaidmenį. Atliekant instrumentinę analizę tikimasi nustatyti šių porūšių intonacinės struktūros skirtumus, o atliekant audicinį eksperimentą − patvirtinti šio skirtumo relevantiškumą šnekamojoje kalboje.

Darbo aktualumą lemia tai, kad lietuvių kalbos intonacija kol kas dar nėra išsamiai ištirta, ypač trūksta eksperimentinių tyrimų, kuriuose būtų analizuojami intonacijos elementai. Atliktu tyrimu siekiama pasirengti tolesniems intonacijos elementų tyrimams. Darbo naujumas − gilinamasi į naujausius intonacijos tyrimo metodus ir ruošiamasi juos taikyti ateityje tiriant lietuvių kalbos frazės intonaciją.

Su sunkumais susidurta pirmiausia renkant teorinę medžiagą − apžvelgti tie intonacijos tyrėjų darbai, kurie buvo prieinami, tai lėmė intonacijos tyrimų apžvalgos apimtį ir išvadas. Taip pat tam tikrų problemų iškilo ruošiant tyrimo medžiagą. Ieškota tokių frazių, kurios neturėtų išankstinės konotacijos ir būtų lengvai perskaitomos įvairia intonacija. Nepaisant to, jau atlikus tyrimą buvo sulaukta pastabų (pranešimas apie audicinį tyrimą buvo perskaitytas Sankt-Peterburge vykusioje konferencijoje ...), kad pasirinktą frazę galima asocijuoti su tam tikra emocija. Šis aspektas galėjo daryti įtakos tyrimo rezultatams, kadangi komunikaciniai porūšiai galėjo būti perteikiami su tam tikra emocine konotacija. Kita vertus, visiškai atsiriboti nuo emocinės raiškos gana sudėtinga. Frazės diktoriams buvo pateiktos kontekstuose, kurie turėjo padėti įsijausti į situaciją ir perskaityti frazes reikiama intonacija. Sukurta keletas kontekstų su keletu skirtingų tiriamųjų frazių. Tyrimui iš jų pasirinkti tie, kurie skambėjo natūraliausiai ir buvo lengviausiai suvokiami. Kontekstų tinkamumas nustatytas paprašius įvairių žmonių juos perskaityti ir stebint jų reakciją bei klausantis, kaip ištariama tiriamoji frazė. Nepaisant to, lieka galimybė, kad diktoriai galėjo nevienodai interpretuoti jiems pateiktus kontekstus. Tai taip pat galėjo daryti įtaką tyrimo rezultatams. Atsižvelgus į šį aspektą, audicinis tyrimas atliktas tik su vieno diktoriaus įrašais.

  • Lietuvių kalba Diplominiai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 43 puslapiai (11692 žodžiai)
  • Lietuvių diplominiai darbai
  • Microsoft Word 148 KB
  • Patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonacijos eksperimentinis tyrimas
    10 - 10 balsai (-ų)
Patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonacijos eksperimentinis tyrimas. (2015 m. Lapkričio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/patikrinamuju-klausimu-komunikaciniu-porusiu-intonacijos-eksperimentinis-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:54