Paveldosaugos egzamino špera


Statybos Špera. Paveldosaugos samprata ir jos raida. Paveldosaugos samprata Europoje. Paveldosaugos samprata Lietuvoje. Dabartinė paveldosaugos samprata PAVELDOSAUGA. Unesco gamtos ir kultūros paveldas. UNESCO tikslai ir pagrindine veikla. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo samprata , sąrašas , esminiai kultūros ir gamtos paveldo atrankos kriterijai Kultūros ir gamtos paveldas. Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo Konvencija. Pasaulio kultūros paveldo vietovių atrankos kriterijai. Pasaulio gamtos paveldo vietovių atrankos kriterijai. Nekilnojamojo kultūros paveldo bendroji apsaugos struktūra. Nkp sandara. Nkp apsauga. Nkp inventorizavimas. NKP Objektų stebėsena. Paveldosaugos politika ir valdymo struktūros. Paveldosaugos principinės nuostatos. Pagrindiniai teisiniai dokumentai reglamentuojantys kultūros paveldo apsaugą Lietuvoje. Lietuvos paveldosaugos institucijos ir jų funkcijos. Kraštovaizdžio vertybių samprata ir apskaitos dėmenys. Kultūrinis kraštovaizdis kaip vertybių dėmuo. Lietuvoje išskiriami šie kraštovaizdžio tipai. Kultūrologinė kraštovaizdžio klasifikacija. Kraštovaizdžio vertybių teisinės apskaitos dėmenys. Kultūrinio kraštovaizdžio koncepcija. Lietuvos kraštovaizdžio erdvinio tvarkymo kryptys. Apsaugos kryptis. Atkūrimo kryptis. Atnaujinimo kryptis. Pertvarkymo kryptis. Kraštovaizdžio politikos įgyvendinimas. Lietuvos kraštovaizdžio kokybės apsauga konservacinėmis priemonėmis saugomų teritorijų sistemos. Lietuvos etnografinių kaimų išsaugojimo perspektyva bei jų panaudojimo galimybės. Pagrindiniai terminai ir sąvokos. Kaimas. Etnografiniai kaimai. Etnografiniai vienkiemiai. Etnografinių kaimų gyvenvietės. Etnografinės vienkiemių ir viensėdžių sodybos. Etninės kultūros vertybės. Etnografinis regionas –. Etnografijos ir paveldosaugos interesu objektas. Saugotinų etninės kultūros vertybių atranka ir principai. Etninio paveldo tvarkymas ir plėtra. Paveldotvarkos darbai. Paveldotvarkos darbų tikslas ir grupės Paveldotvarkos darbai. Paveldotvarkos darbų tikslų. Tvarkymo darbams priskiriama. Tyrimo darbų rūšys ir etapai TYRIMO DARBŲ RŪŠYS. Tyrimo darbai. Priešavariniai darbai. Remonto darbai. Konservavimo darbai. Restauravimo darbai. Atkūrimo darbai. Pritaikymo darbai. Pagal tyrimo darbų etapus , kultūros vertybių matavimai yra. Saugomų teritorijų kraštotvarka. Nacionaliniu parku kurimosi istorija užsienyje. Lietuvos saugomu teritoriju sistemos istorine raida. Lietuvos saugomu teritoriju santykine analize sovietmeciu ir po Nepriklausomybes.


Materialios praeities liekanos ir naujai sukurti ženklai (nacionalinė vėliava, himnas, herbas, žemėlapis ir t.t.) kaip niekas kitas padėjo vizualizuoti naujojo suvereno galią ir stiprinti nacionalinę savimonę.

Moderni nacionalinė valstybė tapo svarbiausia paveldo saugotoja ir oficialiosios istorijos versijos formuotoja.

Iki tol vyravęs nostalgiškas senovės (ypač antikos) garbinimas kokybiškai kinta.

₃ Formuojasi kritiškas santykis su praeities liekanomis, kurios pradedamos suvokti kaip vienintelis

₃ Vis aiškiau matomas skirtumas tarp dabarties ir ankstesnių epochų, atsiranda anachronizmo sąvoka.

A. Bumblauskas įžvelgė, kad „būtent iš senosios kultūros ateina tautos samprata.

XIX-XX a. sandūroje Lietuvos visuomenės domėjimąsi praeitimi ir paveldu galima išskirti dvi etniškai ir socialiai skirtingas sroves:

Pirmoji - aristokratinė-bajoriška , besiremianti savo šeimos, savo luomo tęstinumo siekiu, svajojant atgaivinti jo istorinę-socialinę formą - LDK. Šis pilietinės sąmonės tipas akcentavo istorinių likimų bendrumą, kitus elementus, tarp jų ir tautinį atskirumą, laikydamas antriniais.

Antrąją srovę sąlyginai būtų galima pavadinti demokratine, besiorientuojančia į atgimstančios lietuvių tautos kultūrinių poreikių tenkinimą.

Dvi srovės (aristokratiškoji ir demokratiškoji) labiau konku ravo nei viena kitą palaikė.

Kultūros paveldo dalijimo į „savą" ir „svetimą" (bajorišką ir tautinį, lenkišką ir lietuvišką) problema buvo tapusi labai aštri.

PAVELDOSAUGA – tai mokslinė ir praktinė veikla, susijusi su praeities kultūros ir gamtos vertybių išsaugojimu esamoms ir būsimoms kartoms.

Paveldotyra – kultūros ir gamtos tyrimai, kuriais norima nustatyti saugotinas paveldo vertybes. Tikslas – kultūros ir gamtos vertybių apskaita ir vertės nustatymas.

Paveldonauda – kultūros ir gamtos paveldo naudojimas mokslo, švietimo, kultūros ir praktinėms reikmėms. Tikslas – surasti gamtamokslinės ir kultūrinės paveldo vertės nežalojančias ir visuomenės reikmių atžvilgiu optimalias vertybių panaudojimo formas.

Paveldotvarka – tai mokslo ir praktinė veikla, susijusi su kultūros ir gamtos paveldo administravimo, priežiūros ir praktinio tvarkymo veiksmais. Tikslas – paveldotvarkos priemonėmis (konservavimu, restauravimu, rekonstravimu ir kt.) atkurti sunykusias vertybes, palaikyti esamų vertybių fizinę būklę, gamtamokslinę ir kultūrinę vertę bei pritaikyti jas visuomenės reikmėms.

Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo Konvencija, kurią yra ratifikavusios 189, bei Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairės, yra pamatinis pasaulio tautų dokumentas, apibrėžiantis, kas yra pasaulinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldas, kodėl ir kaip jį reikia saugoti, kokiais būdais yra vertinami kiekvienoje pasaulio valstybėje esantys paveldo objektai ir pan.

Vietovė - saugoma teritorija kurioje yra kultūros paveldo objektų ir kuri yra reikšminga savo visuma.

Nekilnojamasis kultūros paveldo objektas skelbiamas saugomu su jo užimama teritorija, kuri yra neatsiejama objekto dalis.

Saugomam objektui, be jam priklausančios teritorijos, dar nustatoma apsaugos zona, kuri turi du pozonius – apsaugos nuo fizinio poveikio bei vizualinės apsaugos pozonį. Tačiau, jeigu kultūros paveldo objektas yra konservacinės paskirties žemėje (draustinyje ar rezervate), jam apsaugos zonos ribos nenustatomos.

3.Kultūrinės kraštovaizdžio vertybės – kultūrinis kraštovaizdis, archeologinės vietos, statiniai ir jų kompleksai, urbanizuotos vietos, mitologinės vietos, įvykių vietos, laidojimo vietos, monumentai.

organiškai susiklėsčiusiais - Jų kultūrinė, estetinė, ekologinė ir ergonominė kokybė. Tai žmogaus ir gamtos darnaus sambūvio pavyzdžiai.

asociatyviais kultūriniais kraštovaizdžiais. Tai savaime susiklostę arba tikslingai suformuoti, turintys išskirtinę mitologinę, sakralinę ar kitokią psichofiziologiškai juntamą fenomenalią aurą kultūriniai kraštovaizdžiai.

  • Statyba Šperos
  • 2015 m.
  • 2 puslapiai (4960 žodžių)
  • Statybos šperos
  • Microsoft Word 1588 KB
  • Paveldosaugos egzamino špera
    10 - 7 balsai (-ų)
Paveldosaugos egzamino špera. (2015 m. Kovo 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/paveldosaugos-egzamino-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:49