Pavojingi meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje


Aplinkos referatas. Įvadas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Uraganinis vėjas. Viesulas. Potvyniai. Škvalas. Labai smarkus sudėtinis apšalas. Labai smarki šlapio sniego apdraba. Labai smarkus snygis. Speigas. Labai smarki pūga. Labai tirštas rūkas. Sauga. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Sudėtinis apšalas – tai apšalas, kurį sudaro keli įvairių rūšių apšalo sluoksniai (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, 2000). Lietuvoje stichinis sudėtinis apšalas dažniausiai pasitaiko Šilalės rajone. Smarkiausias toks apšalas fiksuotas 2007 m. vakarinėje Lietuvos dalyje, kurio metu apšalo storis siekė 100 mm. Labai smarkaus sudėtinio apšalo storis svyruoja vidutiniškai nuo 37 mm iki 100 mm. Pusė visų nagrinėtų atvejų pasitaikė gruodžio mėn. Stichinio smarkaus sudėtinio apšalo teorinis pasikartojimas vidutiniškai yra 20 kartų per 100 metų. Pagal barinių situacijų rodiklius ir priežeminį slėgį nustatyta, kad ypač palanki meteorologinė situacija šiam reiškiniui susidaryti būna atslinkus aukštuminiam ciklonui nuo šiaurės vakarų, kuomet Lietuva būna šio darinio pietvakarinėje periferijoje. 56 % atvejų 700 hPa lygio geopotencialaus aukščio nuokrypis nuo vidutinės daugiametės reikšmės įgauna teigiamą reikšmę, o santykinis drėgnumas 77,8 % – neigiamą, palyginti su vidutine daugiamete. Priežemyje 66 % sudėtinio apšalo atvejų lėmė virš Skandinavijos atslinkusio ciklono susidariusi inversija.

Nuo 1971 m. stichinių snygių metu vidutinis kritulių kiekis buvo nuo 24,1 mm. Teorinis stichinių snygių pasikartojimas per 100 metų yra 33 kartai. Stichinis snygis 46 % fiksuotų atvejų pasitaikė sausio mėn. Tuo laiku virš Lietuvos teritorijos užslinkdavo aukštuminis ciklonas. Šio darinio pietvakarinėje dalyje susidaro konvergencijos zona ir labai palankios sąlygos kilti stichiniam snygiui; 500 hPa izobarinio paviršiaus aukštis staigiai sumažėja (vidutiniškai 18,7 gpdm). Šiame aukštyje snygio metu oro temperatūra taip pat būna vidutiniškai 3,9 °C žemesnė už daugiametę. Dar vienas būdingas aspektas – santykinio oro drėgnumo padidėjimas (vidutiniškai 16,4 %). Priežemyje smarkų snygį lemia žemo slėgio sritis iš vakarų arba nuo Skandinavijos pusiasalio, kurios centre vidutiniškai būna 987 hPa slėgis.

Katastrofinis snygis dažniausiai būna susijęs su šiltaisiais, šaltaisiais ir okliuzijos frontais (Pechiuriene, 1988). Smarkiausias toks snygis užregistruotas1985 m. Ventėje . Jo metu kritulių kiekis siekė 73,3 mm per 12 val. Tolstant į rytus iš pradžių reiškinys perėjo į stichinį, dar toliau – iškrito 10,5 mm kritulių (Raseiniuose) ir mažiau.

Daugiausiai tokio snygio atvejų buvo užfiksuota 1985–1992 m. Šis reiškinys dažniausiai pasitaiko lapkritį, šį mėnesį užfiksuoti 4 labai smarkaus snygio atvejai. Nuo 1971 m. katastrofinių snygių metu kritulių kiekis vidutiniškai siekė 50,06 mm. Labai smarkaus snygio teorinis pasikartojimas per 100 metų siekia 15 kartų. Katastrofinio snygio atvejai yra susiję su į Baltijos regioną atslinkusiais giliais ciklonais. Jų centrai būdavo šiauriau Lietuvos. Virš Lietuvos teritorijos 500 hPa izobarinio paviršiaus geopotencinis aukštis sumažėdavo vidutiniškai 23,6 gpdm, o oro temperatūrakrisdavo 5,5 °C ir daugiau. 700 hPa lygyje santykinis drėgnumas būna vidutiniškai 15 % didesnis už vidutinį daugiametį.

  • Aplinka Referatai
  • 2014 m.
  • 12 puslapių (2492 žodžiai)
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Pavojingi meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje
    10 - 4 balsai (-ų)
Pavojingi meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje. (2014 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/pavojingi-meteorologiniai-reiskiniai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:46