Pažinimo problema filosofijoje


Filosofijos referatas.

Įvadas. Kas yra pažinimas? Pažinimo šaltinio problema. Jutiminis ir loginis pažinimas. Pažinimo objekto ir subjekto problema. Pažinimo problema Graikijos filosofijoje. Ikisokratikai. Sofistai. Sokrato, Platono ir Aristotelio filosofija. Helenizmas. Skepticizmas. Pažinimo problema viduramžiais. Naujųjų laikų pažinimo filosofija. Empirizmas. Racionalizmas. Iracionalumas. I. Kanto pažinimo teorija. Išvados. Literatūros sąrašas.


Mano tikslas yra pirmiausia paaiškinti, kas yra pažinimas filosofijoje, kaip jis klasifikuojamas, bei kaip pažinimo problemą aiškino ir sprendė savo laikmečio garsiausi pasaulio filosofai.

jutiminė patirtis, kuri yra būtina žmogaus orientacijai pasaulyje - be jos nebūtų įmanoma gyvybinė žmogaus veikla ir protas;

Pažinimo momentai aptinkami jau elėjiečių filosofijoje: pasaulis vieningas, nejudantis ir nekintantis, o kitoks požiūris atsiradęs iš turimų žinių: iš pojūčių, kurie teikia nepatikimas žinias, ir patikimo žinių šaltinio – proto. Pirmasis apie tai domėtis pradėjo – Ksenofanas (570–480 m. pr. Kr.). Jis laikomas pirmu metafiziku atskyrusiu tiesą, kaip racionalios veiklos rezultatą, nuo nuomonės, atsirandančios iš pojūčių. Parmenidas (540-480 m. pr. Kr.) pirmas aiškiai suformulavo būties ir proto kategorijas. Jis nustatė santykį tarp proto ir būties, kad pati būtis yra tik protu suvokiama. Pasak jo, pažinimas yra racionalus, jaučiamas suvokimas nėra pažinimas. Demokritas  Abderietis (460–370 m. pr. Kr.) skyrė „tamsias“ ir „šviesias“ žinias. Kadangi juslės leidžia pažinti tik kintančius daiktus, tai juslėmis gautos žinios nėra nei pastovios, nei amžinos. Jos nėra tikros ir todėl “tamsios“. Svarbiausia, Demokrito nuomone, atskleisti reiškinių esmę. O daiktų esmę sudaro atomai, kurių juslėmis patirti neįmanoma. Tik protu žmogus gali pažinti amžinus, nekintamus, nedalijamus atomus. Protu gautos žinios yra „šviesios“. Todėl protas yra pažinimo šaltinis. Empedoklis (490-430 m. pr. Kr.) į istoriją įėjo teiginiu, kad pažinimas įmanomas todėl, kad tiek žmogus, tiek ir tai, ką žmogus pažįsta, yra tos pačios stichijos dalykai, tik jų dalys esančios nevienodų proporcijų. Taigi tik panašus panašų pažįsta, o nežinojimas atsiranda iš nepanašumo. Skirtingai nuo elėjiečių, Empedoklis pirmenybę teikė jusliniam pažinimui. Jusliniam pažinimui svarbią reikšmę teikia Anaksagoras (500–428 m. pr. Kr.), kuris oponavo Empedokliui ir teigė, kad vienodi dalykai vienas kito neveikia. Teikdamas pirmenybę pojūčiams, Anaksagoras jų neabsoliutina, nes galutinė tiesa vis tik reikalauja proto žinių.

Žymiausi sofistas – Protagoras (480–410 m. pr. Kr.). Išlikęs jį išgarsinęs posakis: „Žmogus yra visų daiktų matas, esančių, kad jie yra, o nesančių, kad jų nėra“. Tai reiškė, kad žmogus pasaulį supranta taip, kaip jis pats supranta, kad visos žinios yra subjektyvios ir reikia pasitikėti viskuo, jeigu tai tik atitinka savą nuostatą. Taigi sofistai kėlė klausimą apie subjektų vaidmenį pažinime. Jie pirmieji ėmė kritikuoti požiūrį apie patikimo žinojimo galimybę ir iškėlė idėją, kad žmogiškasis vertinimas ir vaizdiniai yra subjektyvūs, o tiesa, gėris, grožis egzistuoja tik mums – žmonėms. Galiausiai buvo nuspręsta, kad nėra jokių objektyvių žinių, o yra tik nuomonės. Kiekviena nuomonė vienodai skirtinga, teisinga ir klaidinga: visa, kas kam kaip atrodo, taip ir yra. Tiesos kriterijus esąs daugumos nuomonė, tačiau ir nuomonės nelygiavertės. Pasak, Protagoro, „teisingos” yra tos nuomonės, kurios naudingesnės žmonėms.

Sokratą (apie 469-399 m. pr. Kr.) pažinimas domino kaip doro elgesio priemonė. Pažinimo dalykuose jis pasisakė prieš individualizmą ir subjektyvizmą, nes, pasak Sokrato, pažinimo tikslas yra įžvelgti atskirų daiktų bendrumą. Jis teigė, kad visada yra kažkas bendro, kas žmonių požiūrį vienija ir gali būti išreikšta vienodai. Platonas (422-347 m. pr. Kr.) pripažino du pasaulius: netobulą daiktų pasaulį ir tobulą idėjų pasaulį. Idėjos yra tobulos, amžinos ir nekintamos, jos yra materialių daiktų provaizdžiai. Žmogaus jutimai susiję tik su idėjų šešėliais, o ne pačių daiktų esmėmis, kurios slypi idėjoje.

  • Filosofija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (3599 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Pažinimo problema filosofijoje
    10 - 4 balsai (-ų)
Pažinimo problema filosofijoje. (2016 m. Gegužės 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/pazinimo-problema-filosofijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:12