Pažinimo procesai


Pedagogikos konspektas. Pažinimo procesai. Pažinimo pakopos. Kanto samprotavimais , galima išskirti keturias pažinimo pakopas. Vaizdiniai yra įvardijami. Psichologinėje literatūroje skiriamos 3 pažintinės. Grandys jutimo , suvokimo ir mąstymo. Jutiminės sensorinės patirties kaupimas. Suvokimo veiksmų tobulėjimas. Mokiniai su aplinkos daiktais ir reiškiniais susipažintų , juos betarpiškai stebėdami , tyrinėdami. Mėgina gauti žinių apie daiktų savybes ne tiek suvokdami , kiek praktiškai su jais veikdami. Susiformuoja trys pagrindinės suvokimo veiksmų rūšys identifikavimo veiksmai , priskyrimo etalonui veiksmai ir modeliuojamieji veiksmai. Vaizdinių formavimas Vaizdinių formavimas. Šiuos mokinių susiformuotus vaizdinius , patikslindamas ir turtindamas jų turinį. Aplinkos vaizdiniai formuojami tiesioginiu ir tarpiniu būdu. Sąvokų formavimas Sąvoka – tai mintis apie daiktą ar reiškinį , atspindinti bendrąsias , esmines jo savybes. Pažinimo raidai svarbūs procesai. Dėmesys , suvokimas ir atmintis. Kurie jam sukelia emocijas , kurie gali patenkinti jų motorinį veiklumą. Kalba - supančios aplinkos pažinimo priemonė. Metų laikai. Vaikams apibendrintus metų laikų vaizdinius. PAVASARIS 1 žingsnis 4. vaikai 3 - 4 metų vaikų. Atidžiai apžiūrėti nedidelį plotelį apie save. Išvykas prie vandens. Ieškoti gyvybės ženklų. Negyvosios gamtos reiškinių pažinimas. Žingsnis 5. vaikai. Žingsnis 6. vaikai 5 - 6 metų vaikų. VASARA I žingsnis 4. vaikai 3 - 4 metų vaikų. Žingsnis 5. vaikai 4 - 5 metų vaikų. Žingsnis 6. vaikai 6 metų vaikų. RUDUO I žingsnis 4. vaikai 4 metų vaikų. Žingsnis 5. vaikai 5 metų vaikų.


Pažinimas - tai procesas, kuriuo pažįstame ir suprantame mus supantį pasaulį, per kurį žmogus sužino faktus, sąvokas, dėsnius, tai yra visus mąstymo dėsnius. Kitaip tariant, tai visi žmogaus mąstymo būdai.

Pažinimas sieja išmokimo, suvokimo, atminties ir supratimo procesus. Pažinimo procesai bei pažintinė veikla neįmanoma be visavertės juslių sistemos, dėmesio, atminties, kalbos bei mąstymo funkcijų.

Kiekviena pakopa remiasi į žemesniąją ir pažinimą pakelia į aukštesnį lygį. Pažinimo vyksmą galima įsivaizduoti kaip judėjimą šiomis pakopomis.

1. Stebėjimas. Stebėjimo pakopoje žmogus pojūčiais patiria aplinkinį pasaulį. Regėjimu, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu jis susidaro pirmąjį įspūdį.

Erdvėje gali būti apibrėžiami daiktų dydis ir pavidalas, jų tarpusavio išsidėstymas. Laike gali būti apibrėžtas įvykių vienalaikiškumas ir nuoseklumas.

Pirmoje pažinimo pakopoje per stebėjimo formas sudaromi vaizdiniai.

Remdamasis tais dėsniais, žmogus gali apibrėžti savo veiksmo taisykles ir tai jam gali supaprastinti ir palengvinti gyvenimą vis sudėtingėjančiame pasaulyje. Dėsnių formulavimo ir jų jungimo į teorijas pakopoje mokslinis pažinimas pasiekia aukščiausią savo laipsnį.

Psichologinėje literatūroje skiriamos 3 pažintinės žmogaus veiklos grandys: jutimo, suvokimo ir mąstymo.

Mąstymo proceso tikslai skirstomi į šešis lygius (sudėtingumo didėjimo tvarka):

Sintezė – mokinys geba sujungti dalis ir suformuluoti visumą arba sudaryti naują modelį ar struktūrą, pvz., pasiūlyti skiautinio siuvimui kelias blokų sudarymo schemas, nurodyti racionalesnį jų jungimo būdą.

Pojūčiai yra visų mūsų žinių apie aplinką šaltinis. Nuo pat mažumės vaikas susipažįsta su daiktų grupėmis, daugybe garsų, judesių, suvokia juos įvairiais analizatoriais (regėjimo, klausos, lytėjimo), lygina šias visumas, skiria jas pagal kiekį. Pojūčiais pažįstamos daikto savybes: spalva, kietumas, dydis, forma. Mokydamiesi įvairių veiksmų, vaikai bręsta sensoriškai. Veiksmai, kuriais suvokiamas daiktas, vadinami percepciniais veiksmais. Percepciniais veiksmais daiktai lyginami pagal formą, didumą, kiekį, gretinami su tuo, kas vaikui jau žinoma. Formos, dydžio, spalvos regimojo suvokimo vystymuisi ypatingą reikšmę turi produktyviosios veiklos rūšys — aplikacija, piešimas, konstravimas. Lytėjimo suvokimas vystosi atliekant rankų darbus, foneminė klausa — kalbinio bendravimo procese, klausa aukštiems tonams — muzikos užsiėmimuose. Supažindinti vaikus su sensoriniais etalonais – vadinasi siekti, kad vaikas įsimintų žodžius, nusakančius pagrindines daiktų savybių atmainas. Žodžius vaikas turi įsiminti tyrinėdamas.

Sensorinių etalonų pažinimas tai tik vaiko besiformuojančio supratimo apie daiktų savybes dalis. Kita dalis, glaudžiai susijusi su pirmąja,— suvokimo veiksmų tobulėjimas.

Suvokimas, kaip ir pojūčiai, atsiranda tada, kai daiktai ir reiškiniai veikia tiesiogiai jutimo organus. Vadinasi, kuo daugiau jutimo organų dalyvauja suvokime, tuo pilniau ir tiksliau suvokiami daiktai bei reiškiniai.

Reikia siekti, kad mokiniai su aplinkos daiktais ir reiškiniais susipažintų, juos betarpiškai stebėdami, tyrinėdami.

Trejų metų vaikai, kai jiems duodamas naujas daiktas ir prašoma pasakyti, koks jis, nustatyti, kokiam tikslui gali būti naudojamas, tuoj pat pradeda veikti, manipuliuoti daiktu. Jie nebando apžiūrinėti arba čiupinėti daiktą, į klausimą, koks daiktas, jie neatsako. Ketverių metu vaikai jau pradeda apžiūrinėti daiktą, tačiau tai daro nenuosekliai, nesistemingai, dažnai pradeda manipuliuoti juo. Žodžiais jie nurodo tik atskiras dalis ir požymius, nesusiedami jų tarpusavyje. Penkerių ir šešerių metų vaikai jau planingiau ir nuosekliau tyrinėja ir apibūdina daiktą. Apžiūrinėdami jie varto daiktą rankose, čiupinėja jį, atkreipdami dėmesį į ryškesnes ypatybes. Tik septynerių metu vaikai (tačiau ne visi) gana sistemingai, planingai apžiūrinėja daiktus. Tokiems vaikams jau nereikia daikto imti į rankas — jie gana sėkmingai apibūdina jo ypatybes, vien tik žiūrėdami į jį.

  • Pedagogika Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (3371 žodis)
  • Pedagogikos konspektai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Pažinimo procesai
    10 - 4 balsai (-ų)
Pažinimo procesai. (2015 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/pazinimo-procesai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:29