Pedagogika kaip mokslas ir profesija


Kirpejos profesija. Pedagogikos profesija. Profesijos pedagogika. Profesijos referatas. Profesija referatas. Politikos mokslas socialinis mokslas. Didaktika skaidres.

Pedagogikos referatas.

Pedagogikos profesijos esmė ir ypatumai. Pedagogika mokslas ir menas. Pedagogikos mokslo ryšiai su kitais mokslais. Ugdymo principai. Asmenybės raida ir jos ugdymas. Ugdymo tikslas – visapusiška asmenybė ir jos formavimas. Didaktikos dalykas ir raida. Mokymo ir mokymosi esmė. Mokymo metodai. Kūrybiškos pamokos problema. Mokinių aktyvumo formų pamokose kiekybinė analizė. Auklėjimo teorija. Naudojami vertybių šaltiniai (indikatoriai). Dorinis mokinių auklėjimas. Tautinis auklėjimas. Auklėjimo principai.


Mokslo – žinių sistema apie tiriamą objektą. Kad žinių sistema taptų mokslu, reikalingos trys sąlygos:

Lavinimas – tai fizinių ir protinių galių, proto veikslų (įgūdžių, mokėjimų, sugebėjimų) ugdymas. Lavinimas yra mokymo rezultatas, įgytų žinių taikymas praktikoje; pagal tikslą ir turinį yra protinis ir fizinis, estetinis, politechninis; nukreiptas į protą, bet ne vien tiktais. Viską ką žmogus gauna iš prigimties, reikia lavinti. Sugebėjimai grindžiami žiniomis.

Auklėjimo esmė aiškėja iš lavinimo ir auklėjimo lyginimo. Auklėjime glūdi ir lavinimo galimybės, nes lavinimas nukreiptas ne tik į pažinimą, bet ir norėjimą bei troškimą. Taip galime išskirti dvi sąvokas: a) taisyklingas protas – lavinimui; b) teisingas protas – auklėjimui.

Institucinė užmokyklinė pedagogika – ugdymas tam tikrose įstaigose, kurių tikslas tobulinti žmogų (pvz.: žmonių įdarbinimo, perkvalifikavimo įstaigos.).

Švietimo vadyba tiria mokyklos valdymo tikslus, principus, vadovavimo problemas.

Delinkventinė pedagogika tiria mokinius, turinčius polinkį į asocialų elgesį, nepilnamečių perauklėjimo problemas. Ji apima profilaktinį darbą.

Ugdymas yra tarp dalykinė problema ir vienas mokslas jos problemų išspręsti negali. Pedagogika nepajėgi išspręsti kylančių prieštaravimų.

Specialioji pedagogika – tai vaikų su tam tikrais trūkumais mokymas:

oligofreno – protiškai atsilikusių vaikų pedagogika;

Ši principų sistema formavosi istorijos raidoje. Ją įtakojo pedagogikos klasikai. Ypač reikšmingas J.Herbarto (1776 – 1841) auklėjimo mokymo principas. Jis žinių perdavimą siejo su jausmų, valios ugdymu, mokymo turinyje įžvelgė dideles auklėjimo galimybes.

Skirtingi autoriai iškelia skirtingus ugdymo principus. Ugdymas atlieka humanišką paskirtį, nes ištobulina žmogų, rengia jį gyvenimui.

3. Pasaulėžiūra – santykio su pasuliu ideologija, kuri turi viršenybe virš pedagogikos. Pedagogika vadovaujasi vyraujančiomis idėjomis ir teiginiais, žmogus su pasaulėžiūra geriau žino gyvenimo tikslus ir jų siekia.

Universalumo principas – rengti žmogų visapusiškai, plačiai sričiai.

Tikslingumo principas – ugdymo rezultatai numatomi iš anksto. Tikslai suteikia ugdymui kryptį.

Visapusiško poreikio principas – mokymo turinys turi maksimaliai ugdyti mokinį.

Individualumo principas – mokinį laikė individualybe, todėl turi būti atsižvelgiama į ją – pagal amžių, lytį, gabumus.

Motyvavimo principas – kelia reikalavimą suprasti mokymosi reikšmę, sužadinti norą mokytis, atsakyti į klausimą :kodėl aš noriu mokytis?

Kooperavimosi principas – nei mokytojas, nei mokinys negali išspręsti problemų vienas – grupinis mokymais yra labai svarbus.

Pedagogikos raidoje požiūris į prigimtį skyrėsi. Dž.Lokas manė, kad žmogus – švari lenta, į kurią galima viską įrašyti. A.Helvecijus sukonkretino ugdymo reikšmę. Dewey didelę reikšmę teikė prigimčiai. Prigimtis – tai kas žmogui duota visam gyvenimui; tai toks biologinis procesas, kai vienas organizmas perduoda genus kitam organizmui. Įgimtos galios veikia tolesnę vaiko raidą.

3. Vaiko raidą apibūdina mokinio amžius, kuris žymi brendimo etapą. Kiekvienam amžiaus periodui būdingi vaiko psichiniai, fiziniai, socialiniai bruožai. Amžius siejamas su specifine veikla, keliami skirtingi reikalavimai. Amžiaus tarpsniai:

1. Ugdymo tikslu siekiama apibūdinti tam tikrą asmenybės tipą visuomenėje. Pedagogikos mokslas atlieka savo paskirtį, jei tiksliai apibrėžiama kokią asmenybė bus ugdoma, nusakomi tikslai, apibrėžiama koks turi būti žmogus ir kokį žmogų siekiama išugdyti, kokias jo savybes reikia koreguoti.

Pasak Maceinos, ugdymo tikslas glūdi pilnutiniame žmogiškume. Tobulas žmogus, kurio galios išvystytos galios pilnatvės principu, žmogiškumas apima viską.

Šalkauskis teigia, kad pilnutinė asmenybė išugdoma, kai jis perima ne tik kultūrines, bet ir religines vertybes. Mokymo tikslas – atbaigtas žmogus. Žmogus turi būti auklėjimas kaip pilno charakterio žmogus.

Kiekviena asmenybė yra unikali ir nepakartojama, ugdant asmenybę reikia atsižvelgti į jos prigimtį, tai labai svarbu.

2. Asmenybę galima ugdyti įvairiais požiūriais t.y. kryptimis. O tai galima įvardinti kaip sudėtines ugdymo dalis.

  • Pedagogika Referatai
  • 2010 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (8356 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 58 KB
  • Pedagogika kaip mokslas ir profesija
    8 - 2 balsai (-ų)
Pedagogika kaip mokslas ir profesija. (2010 m. Lapkričio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/pedagogika-kaip-mokslas-ir-profesija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:15