Pedagogika konspektas (3)


Pedagogikos konspektas. Pedagogika – ugdymo mokslas. Pagrindinės pedagogikos sąvokos. Ugdymas - socialinis reiškinys. Pašaukti iš prigimties ugdymo veiksniai. Pašaukti iš paskirties(ugdomosios įstaigos). Formalieji ugdymo veiksniai. Ugdymo uždaviniai. Pedagogika – mokslas ir menas. Pedagogika – menas. Pagrindiniai lietuvos švietimą reglamentuojantys dokumentai. Lietuvos švietimo reforma. Pedagogikos kaip ugdymo mokslo intergracija su kitais mokslais. Ryšys su biomedicinos ir technologijos mokslais. Būdingas pedagogikos bruožas – jos integracija su kitais mokslais. Didaktika – mokymo teorija. Žymiausi didaktikos atstovai ir jų darbai. Mokymo turinys. Mokymosi metodai. Mokymosi rezultatų tikrinimas ir vertinimas. Praktiniai tikrinimo metodai. Diferencijuotas mokymas. Bendras mokymo krypčių supratimas. Ugdymo esmė ir uždaviniai. Pamoka – pagrindinė mokymo forma. Darbinis ugdymas. Protinis lavinimas. Estetinis ugdymas. Papildomas ugdymas. Fizinis lavinimas. Vertybės auklėjimo procese. Auklėjimo proceso teoriniai pagrindai. Auklėjimo metodai. Auklėjimo rezultatų nagrinėjimo metodika. Tautinis ugdymas. Dorinis ugdymas. Šeima. Visuomeninis auklėjimas. Mokytojo pašaukimas. Klasės auklėtojo paskirtis. Mokyklos vadovo veiklos stilius. Mokinių aktyvumo skatinimas. Poreikio mokytis ugdymas. Saviugda. Aktyvieji mokymo metodai.


Estetinis ugdymas – grožio jausmo ir grožio supratimo tiek meno kūriniuose tiek ir gyvenime ugdymas. Estetinis auklėjimas – tai estetinio skonio ir idealo formavimas, dorovingai elgtis skatinimas; estetinis mokymas – tai supažindinimas su meno ir kultūros paminklais, mokymas pažinti ir vertinti meno kūrinius, skatinimas užsiimti menine veikla , tai veiklai reikalingų žinių teikimas; estetinis lavinimas – tai pastabumo, vaizduotės, emocinės srities, aktyvumo, gebėjimų, reikalingų meninei veiklai, plėtojimas.

Pedagogika supažindina mokytoją su patikrintu, praktikoje išbandytu mokymo ir auklėjimo organizavimu, parodo poveikio mokiniui galimybes. Viena iš sąlygų sėkmingam mokytojų darbui yra geras pedagogikos mokslo išmanymas.Taigi ugdymo praktikai pedagogika reikšminga, kaip apibendrinta, paties gyvenimo patikrinta teorija.

Pedagogika turi visas mokslui būdingas struktūras: mokslo objektą, hipotezes, tyrimo dalyką ir metodus, savas teorijas bei sistemas.

1936m. S. Šalkauskis taip apibūdino pedagogikos mokslo svarbą ir naudą:

soc. Paslaugų teikimas mokyklose (nemokamas maitinimas, įvedami soc.pedagogai, logopedas, psichologas.

6 klausimas. Pedagogikos kaip ugdymo mokslo intergracija su kitais mokslais

Kadangi pedagogika – socialinis, visuomeninis mokslas, ji ypač susijusi su kitais socialiniais mokslais. Spręsdama ugdymo tikslų, pilnutinės asmenybės ugdymo problemą, pedagogika visų pirma remiasi su filosofija, o taip pat su istorijos, ekonomijos, sociologijos, etikos, estetikos mokslų duomenimis.

Sociologija tiria visuomenės raidos dėsnius, socialinių grupių santykius.iš viso, siekia atskleisti įvairius visuomenėje vykstančius socialinius reiškinius ir procesus. Todėl šio mokslo duomenys leidžia suvokti ugdymo priklausomumą nuo visuomenės raidos, vaiką supančios aplinkos,t.y., tai, kaip ugdymą sąlygoja visuomenės padėtis bei jos lygis.

Šie abu mokslai turi vieną bendrą objektą – žmogaus psichikos formavimą.

Pedagogika remiasi psichologijos išvadomis apie vaiko psichiką, jos savybes, jų raidą, siekdama padėti kuo efektyviau vaiką ugdyti

Kibernetikos ryšys su pedagogika. Kibernetika – tai mokslas apie įvairių procesų valdymą, o ugdymas, ypač mokymas – valdomas procesas. Kibernetikos dėka pedagogikoje naujais aspektais pradėta tyrinėti grįžtamojo ryšio problema, t.y. , problema, kuriais būdais mokytojais gali gauti signalus apie tai, kaip kiekvienas mokinys atlieka užduotis. Padeda objektyviau tikrinti ir vertinti mokinių mokymo rezultatus.

Janas Amosas Komenskis – naujųjų laikų pedagogikos kūrėjas. 1927m. “ Didžioji didaktika“, 1975 m., 1986m. “ Rinktiniai pedagoginiai raštai“

Žanas Žakas Ruso - didaktikos pagrindas – vaiko aktyvumo, jo savarankiškumo ugdymas.

Žodiniai dėstymo metodai padeda perteikti žinias, sudaryti jų sistemą, tuo kelti mokinių erudiciją, skatinti juos aktyviai domėtis atitinkama informacija.:

Diskusija tai kokio nors klausimo ar problemos aptarimas ir svarstymas, ginčas.

Spausdintų šaltinių naudojimas – tai tokie metodai, kai mokiniai gavę kokias nors užduotis, jas savarankiškai atlieka, naudodamiesi spausdinta medžiaga.

Pratimai – daugkartinis tam tikrų veiksmų atlikimas, siekiant įtvirtinti žinias, formuoti bei tobulinti mokėjimus bei įgūdžius, mokyti taikyti žinias praktikoje.

Didaktiniai (pažinimo) žaidimai – mokymo metodas , kai žinių įgyjama ar siekiama kitų didaktinių tikslų žaidžiant, t.y., sudarius žaidimo situacijas.

gali būti taikomas individualus priėjimas prie mokinio (atsakinėjimo metu, mokytojas gali užduot papildomų kl., ir pnš.).

Užima daug laiko, todėl mokytojas turi būtinai pagalvot, kaip užimti likusius mokinius. Gali išaugti įtampa tarp mokinio ir mokytojo.mokinys gali patirti stresinę situaciją (jausti baimę). Žodinius metodus reikėtų palikti pamokos pabaigai.

Pedagogika konspektas (3). (2013 m. Birželio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/pedagogika-konspektas-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:12